Hadrianas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Homo ergaster pervadino puslapį Adrianas į Hadrianas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 21:
|vikiteka= Category:Hadrianus
}}
[[Vaizdas:Roman Empire under Hadrian.png|thumb|250px|Romos imperijos teritorija valdant AdrianuiHadrianui.]]
'''Publijus Elijus Trajanas AdrianasHadrianas''' ({{la|Publius Aelius Traianus Hadrianus}}, [[76]] m. [[sausio 24]] d. – [[138]] m. [[liepos 10]] d. Bajė) – šiuo metu plačiau žinomas tiesiog kaip '''Adrianas''' arba '''Hadrianas'''<ref>{{VLE|7|||[https://www.vle.lt/straipsnis/hadrianas/ Hadriãnas, Pùblijus Èlijus Trajãnas Hadriãnas (Publius Aelius Traianus Hadrianus), Adriãnas]}}</ref> – [[Romos imperija|Romos imperatorius]] iš [[Nervų dinastija|Nervų dinastijos]] ir [[Elijų giminė]]s nuo [[117]] m. iki mirties. AdrianasHadrianas buvo trečiasis iš „''[[Penki gerieji imperatoriai|penkių gerųjų imperatorių]]''“.
 
AdrianasHadrianas taip pat yra žinomas kaip [[Stoikai|stoikų]] ir [[Epikūrininkai|epikūrininkų]] krypties [[Filosofija|filosofas]]. Į valdžią jis pateko pirmtako imperatoriaus – [[Trajanas|Trajano]] – žmonos [[Pompėja Plotina|Pompėjos Plotinos]] dėka. Nors Trajanas mirė nespėjęs oficialiai paskelbti įpėdinio, Pompėja pareiškė, kad prieš pat mirtį jis pasirinko AdrianąHadrianą. Šis teiginys buvo kvestionuojamas net ir tais laikais, tačiau kadangi AdrianąHadrianą palaikė ir [[Romos kariuomenė|armija]], ir [[Romos senatas|senatas]], jis tapo imperatoriumi.
 
Jo valdymo periodas pasižymėjo sąlygine ramybe ir taika.
Eilutė 32:
=== Valdžios pasiekimas ===
 
AdrianasHadrianas greitai užsitikrino legionų paramą, o vienas potencialus priešas [[Liusijus Kvetas]] buvo nužudytas. Senatas pritarė, kai buvo pateikti tikriausiai suklastoti Trajano įvaikinimo dokumentai (nors jis buvo Trajano globotinis). Bet gandas apie įvaikinimo dokumentus nedavė AdrianuiHadrianui daug naudos: jo valdžios teisėtumas atsirado iš Senato pritarimo ir Sirijos armijos.
 
AdrianasHadrianas iš pradžių nevyko į Romą: jis buvo užsiėmęs Rytuose, malšino žydų, sukilusių valdant Trajanui, maištą, po to patraukė į [[Dunojus|Dunojaus]] frontą. Vietoj jo Atianas, buvęs AdrianoHadriano sargybinis, buvo paskirtas vadovauti Romoje. Vos atvykęs šis „atrado“ sąmokslą, kuriame dalyvavo keturi Senato lyderiai, įskaitant Liusijų Kvetą, ir pareikalavo Senatą nubausti juos mirtimi. Senato nariai buvo surasti ir iš karto nužudyti. Kadangi AdrianoHadriano nebuvo Romoje, jis galėjo teigti, kad Atianas veikė savo nuožiūra. Pagal Elizabeth Speller, pagrindinė jų mirties priežastis buvo ta, kad jie buvo Trajano vyrai.
 
=== AdrianasHadrianas ir armija ===
 
Nepaisant AdrianoHadriano karinių sugebėjimų, jo valdymo metu nebuvo daug karinių konfliktų. Jis atsisakė Trajano užkariautų teritorijų [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]], manydamas, kad jos yra neapginamos. 121 m. vos neiškilo karas su [[Partai]]s, bet AdrianasHadrianas sėkmingai vedė taikos derybas. Jo antižydiški persekiojimai sukėlė didelį žydų sukilimą (132–135 m.), vadovaujamą Bar Kokhbos ir Akibos ben Josefo. Pagal [[Babilonas|Babilono]] [[Talmudas|Talmudą]], AdrianoHadriano armija galiausiai nugalėjo ir tęsė persekiojimus.
 
Taiki politika buvo stiprinama nuolatiniais įtvirtinimais ties imperijos sienomis (''limites''). Žymiausi jų [[AdrianoHadriano siena]] [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], o [[Renas|Reino]] ir Dunojaus sienos buvo sutvirtintos daugiausia mediniais sutvirtinimais, avanpostais, fortais ir stebėjimo bokštais. Pastarieji turėjo pagerinti komunikacijas ir vietinės teritorijos saugumą. Palaikyti karių moralę ir juos suvaldyti, AdrianasHadrianas įvedė intensyvias treniruotes ir asmeniškai inspektavo armijas. Nors jo monetose kariniai vaizdai buvo tiek pat dažnai kaip ir taikūs, AdrianasHadrianas buvo taikios politikos šalininkas.
 
=== Kultūriniai siekiai ir globojimas ===
[[Vaizdas:Mauzoleum Hadriana.jpg|thumb|250px|[[Castel Sant'Angelo]], senovėje AdrianoHadriano [[Mauzoliejus]].]]
Ronald Syme ir kiti AdrianąHadrianą apibūdino kaip universaliausią imperatorių tarp visų. Jis mėgo parodyti savo žinias mokslo ir meno klausimais. Bet labiausiai jis rėmė meną: [[AdrianoHadriano vila]] Tibure ([[Tivolis]]) buvo didžiausias [[Aleksandrija|Aleksandrijos]] sodų pavyzdys, sukurtas romėnų. Dabar didžioji dalis vilos prarasta – ją išplėšė kardinolas d’Este, kai jam prireikė marmuro vilai. [[Agripa|Agripos]] pastatytas [[Panteonas (Roma)|Romos Panteonas]] netrukus sudegė, bet 80 m. e. m. valdant AdrianuiHadrianui buvo atstatytas. Toks ir išliko iki šių dienų. Tai vienas iš geriausiai išsilaikiusių Senovės Romos pastatų, turėjęs didelę įtaką daugeliui [[Renesansas|Renesanso]] ir [[Barokas|Baroko]] architektų.
 
Dar prieš tapimą imperatoriumi, jis labai domėjosi architektūra, bet ne visada jo pastangos susilaukdavo teigiamo įvertinimo. Pvz.: [[Apolodoras iš Damasko]], garsus [[Trajano forumas|Trajano forumo]] architektas nevertino jo eskizų. Kai Trajanas, valdęs prieš AdrianąHadrianą, aptarinėjo su Apolodoru architektūros klausimus, AdrianasHadrianas įsiterpė, norėdamas patarti. Apolodoras jam atrėžė: "Eik šalin ir piešk savo moliūgus. Tu nieko neišmanai apie šias problemas. " Moliūgai yra užuomina į kupolus, tokius kaip Serapėjus jo viloje. Sklido gandas, kad AdrianuiHadrianui tapus imperatoriumi, Apolodoras buvo ištremtas, o vėliau ir nužudytas. Gali būti, kad tai AdrianoHadriano apšmeižimas.
[[Vaizdas:Hadrian Greek BM Sc1381.jpg|thumb|250px|right|AdrianasHadrianas, vainikuotas ir su graikiškais drabužiais, siūlo lauro šakelę [[Apolonas|Apolonui]]; marmuras, iš Apolono šventyklos [[Kyrenė]]je, apie 117-125 m.]]
AdrianasHadrianas rašė poeziją lotyniškai ir graikiškai, bet išliko tik vienas pavyzdys – garsi lotynų poema ''Animula, vagula, blandula''. Pagal ''Historia Augusta'', kuri išsaugojo poemą, AdrianasHadrianas ją sukūrė mirties patale. Jis taip pat parašė autobiografiją, kuri, matyt, nebuvo labai ilga ar netikėta, bet skirta padaryti galą gandams ar paaiškinti savo veiksmus. Kūrinys prarastas, bet matyt naudotas kitų rašytojų ([[Marijus Maksimas|Marijaus Maksimo]] ar kitų), nes ''Historia Augusta'' AdrianoHadriano biografijojbiografijoje yra daug teiginių iš jo autobiografijos (nustatė [[Ronald Syme]] ir kiti).
 
Kitas AdrianoHadriano indėlis į meną buvo barzda. Iki jo visi imperatoriai buvo vaizduojami bebarzdžiai kaip idealūs graikų atletai. O visuose AdrianoHadriano atvaizduose jis su [[barzda]]. Todėl po jo dar pusantro šimtmečio imperatoriai buvo vaizduojami su barzdomis.
 
AdrianasHadrianas buvo [[humanistas]] ir ištikimas graikų kultūros gerbėjas. Jis mėgo [[Epiktetas|Epikteto]], Heliodoro ir [[Favorinas|Favorino]] filosofines doktrinas ir daugelio buvo laikomas epikūrininku kaip ir kai kurie jo draugai, pvz.: [[Kajus Brutijus Presensas]]. Namie jis domėjosi socialinėm reikmėm. Sušvelnino, bet neuždraudė vergijos, turėjo legalų kodeksą draudžiantį kankinimus. Jis statė bibliotekas, akvedukus, pirtis ir teatrus. Daugelio istorikų jis laikomas išmintingu ir teisingu. Šileris jį vadino „''Imperijos pirmuoju tarnu''“, o Edvardas Gibonas žavėjosi jo „''dideliu ir aktyviu genijum''“.
 
Lankydamasis Graikijoje 125 m., jis bandė sukurti provincijos parlamentą, kuris sutelktų visus Graikijos ir [[Jonija|Jonijos]] pusiau autonominius buvusius miestus-valstybes. Šis parlamentas, žinomas kaip [[Panhelenionas]], žlugo nepaisant jo didelių pastangų įtvirtinti bendradarbiavimą tarp graikų. AdrianasHadrianas išgarsėjo savo romanu su graikų jaunuoliu [[Antinojus|Antinojum]]. Keliaujant [[Egiptas|Egipte]], Antinojus mįslingom aplinkybėm nuskendo [[Nilas|Nilo upėje]] 130 m. Labai nuliūdęs AdrianasHadrianas įkūrė Egipte [[Antinopolis|Antinopolio miestą]]. Jis privertė gedėti visą imperiją, padarydamas Antinojų paskutiniu [[Antika|Antikos]] nauju dievu.
 
== Mirtis ==
 
AdrianasHadrianas mirė 138 m. [[liepos 10]] d. savo viloje Bajėje, sulaukęs 62 metų amžiaus. Jis iš pradžių buvo palaidotas Puteolyje prie Bajės, sodyboj, kuri priklausė [[Ciceronas|Ciceronui]]. Netrukus jo palaikai buvo perkelti į Domicijos sodus Romoj šalia beveik baigto mauzoliejaus. Kai Antonijus Pijus 139 m. baigė AdrianoHadriano mauzoliejų, liepė AdrianoHadriano kūną kremuoti ir ten perkelti su jo žmonos [[Vibija Sabina|Vibijos Sabinos]] ir pirmojo įsūnio [[Liusijus Elijus|Liusijaus Elijo]], mirusio [[138]] m., pelenais. 139 m. jis buvo sudievintas.
 
{{Romos valdovas|
Eilutė 64:
Paraštė=[[Nervų dinastija]]|
Anksčiau=[[Trajanas]]|
Valdovas=AdrianasHadrianas (117–138)|
Vėliau=[[Antoninas Pijus]]}}
 
Eilutė 72:
{{Romos imperatoriai}}
 
[[Kategorija:Romos imperatoriai|Adrianas]]
[[Kategorija:Senovės Romos filosofai|Adrianas]]
[[Kategorija:Humanistai|Adrianas]]