Hadrianas: Skirtumas tarp puslapio versijų

| vardas = {{la|Publijus Elijus Trajanas HadrijanasAdrianas}}<br />{{it|Publius Aelius Traianus Hadrianus}}

| paveikslėlio apibūdinimas =Marmurinis HadrijanoAdriano biustas iš Tivolio 125–130125-130 m. e. m.

| mirties vieta = BajosBajė | palaidotas =[[Šventojo Angelo pilis]]

| valdė0 = {{Pradžia|117||}} –- <br />{{Pabaiga|138|7|10|117||}}

[[Vaizdas:Roman Empire under Hadrian.png|thumb|250px|Romos imperijos teritorija valdant HadrijanuiAdrianui.]]

'''Publijus Elijus Trajanas HadrijanasAdrianas''' ({{la|Publius Aelius Traianus Hadrianus}}, [[76]] m. [[sausio 24]] d.  – [[138]]  m. [[liepos 10]] d. BajosBajė)  – šiuo metu plačiau žinomas tiesiog kaip '''HadrijanasAdrianas''' arba '''Hadrianas'''<ref>{{VLE|7|||[https://www.vle.lt/straipsnis/hadrianas/ Hadriãnas, Pùblijus Èlijus Trajãnas Hadriãnas (Publius Aelius Traianus Hadrianus), Adriãnas]}}</ref>  – [[Romos imperija|Romos imperatorius]] iš [[Nervų dinastija|Nervų dinastijos]] ir [[Elijų giminė]]s nuo [[117]]  m. iki mirties. HadrijanasAdrianas buvo trečiasis iš „''[[Penki gerieji imperatoriai|penkių gerųjų imperatorių]]''“.

HadrijanasAdrianas taip pat yra žinomas kaip [[Stoikai|stoikų]] ir [[Epikūrininkai|epikūrininkų]] krypties [[Filosofija|filosofas]]. Į valdžią jis pateko pirmtako imperatoriaus  – [[Trajanas|Trajano]]  – žmonos [[Pompėja Plotina|Pompėjos Plotinos]] dėka. Nors Trajanas mirė nespėjęs oficialiai paskelbti įpėdinio, Pompėja pareiškė, kad prieš pat mirtį jis pasirinko HadrijanąAdrianą. Šis teiginys buvo kvestionuojamas net ir tais laikais, tačiau kadangi HadrijanąAdrianą palaikė ir [[Romos kariuomenė|armija]], ir [[Romos senatas|senatas]], jis tapo imperatoriumi.

HadrijanasAdrianas greitai užsitikrino legionų paramą, o vienas potencialus priešas [[LusijusLiusijus KvijetasKvetas]] buvo nužudytas. Senatas pritarė, kai buvo pateikti tikriausiai suklastoti Trajano įvaikinimo dokumentai (nors jis buvo Trajano globotinis). Bet gandas apie įvaikinimo dokumentus nedavė HadrijanuiAdrianui daug naudos: jo valdžios teisėtumas atsirado iš Senato pritarimo ir Sirijos armijos.

HadrijanasAdrianas iš pradžių nevyko į Romą: jis buvo užsiėmęs Rytuose, malšino žydų, sukilusių valdant Trajanui, maištą, po to patraukė į [[Dunojus|Dunojaus]] frontą. Vietoj jo Publijus Acilijus AtijanasAtianas, buvęs HadrijanoAdriano sargybinis, buvo paskirtas vadovauti Romoje. Vos atvykęs šis „atrado“ sąmokslą, kuriame dalyvavo keturi Senato lyderiai, įskaitant LusijųLiusijų KvijetąKvetą, ir pareikalavo Senatą nubausti juos mirtimi. Senato nariai buvo surasti ir iš karto nužudyti. Kadangi HadrijanoAdriano nebuvo Romoje, jis galėjo teigti, kad AtijanasAtianas veikė savo nuožiūra. Pagal Elizabeth Speller, pagrindinė jų mirties priežastis buvo ta, kad jie buvo Trajano vyrai.

=== HadrijanasAdrianas ir armija ===

Nepaisant HadrijanoAdriano karinių sugebėjimų, jo valdymo metu nebuvo daug karinių konfliktų. Jis atsisakė Trajano užkariautų teritorijų [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]], manydamas, kad jos yra neapginamos. 121  m. vos neiškilo karas su [[Partai]]s, bet HadrijanasAdrianas sėkmingai vedė taikos derybas. Jo antižydiški persekiojimai sukėlė didelį žydų sukilimą (132–135  m.), vadovaujamą Bar Kokhbos ir Akibos ben Josefo. Pagal [[Babilonas|Babilono]] [[Talmudas|Talmudą]], HadrijanoAdriano armija galiausiai nugalėjo ir tęsė persekiojimus.

Taiki politika buvo stiprinama nuolatiniais įtvirtinimais ties imperijos sienomis (''limites''). Žymiausi jų [[HadrijanoAdriano siena]] [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], o [[ReinasRenas|Reino]] ir Dunojaus sienos buvo sutvirtintos daugiausia mediniais sutvirtinimais, avanpostais, fortais ir stebėjimo bokštais. Pastarieji turėjo pagerinti komunikacijas ir vietinės teritorijos saugumą. Palaikyti karių moralę ir juos suvaldyti, HadrijanasAdrianas įvedė intensyvias treniruotes ir asmeniškai inspektavo armijas. Nors jo monetose kariniai vaizdai buvo tiek pat dažnai kaip ir taikūs, HadrijanasAdrianas buvo taikios politikos šalininkas.

[[Vaizdas:Mauzoleum Hadriana.jpg|thumb|250px|[[Castel Sant'Angelo]], senovėje HadrijanoAdriano [[Mauzoliejus]].]]

Ronald Syme ir kiti HadrijanąAdrianą apibūdino kaip universaliausią imperatorių tarp visų. Jis mėgo parodyti savo žinias mokslo ir meno klausimais. Bet labiausiai jis rėmė meną: [[HadrijanoAdriano vila]] Tibure ([[Tivolis]]) buvo didžiausias [[Aleksandrija|Aleksandrijos]] sodų pavyzdys, sukurtas romėnų. Dabar didžioji dalis vilos prarasta  – ją išplėšė kardinolas d’Este, kai jam prireikė marmuro vilai. [[Agripa|Agripos]] pastatytas [[Panteonas (Roma)|Romos Panteonas]] netrukus sudegė, bet 80  m. e. m. valdant HadrijanuiAdrianui buvo atstatytas. Toks ir išliko iki šių dienų. Tai vienas iš geriausiai išsilaikiusių Senovės Romos pastatų, turėjęs didelę įtaką daugeliui [[Renesansas|Renesanso]] ir [[Barokas|Baroko]] architektų.

Dar prieš tapimą imperatoriumi, jis labai domėjosi architektūra, bet ne visada jo pastangos susilaukdavo teigiamo įvertinimo. Pvz.: [[Apolodoras iš Damasko]], garsus [[Trajano forumas|Trajano forumo]] architektas nevertino jo eskizų. Kai Trajanas, valdęs prieš HadrijanąAdrianą, aptarinėjo su Apolodoru architektūros klausimus, HadrijanasAdrianas įsiterpė, norėdamas patarti. Apolodoras jam atrėžė: „Eik"Eik šalin ir piešk savo moliūgus. Tu nieko neišmanai apie šias problemas“problemas. " Moliūgai yra užuomina į kupolus, tokius kaip Serapeum jo viloje. Sklido gandas, kad HadrijanuiAdrianui tapus imperatoriumi, Apolodoras buvo ištremtas, o vėliau ir nužudytas. Gali būti, kad tai HadrijanoAdriano apšmeižimas.

[[Vaizdas:Hadrian Greek BM Sc1381.jpg|thumb|250px|right|HadrijanasAdrianas, vainikuotas ir su graikiškais drabužiais, siūlo lauro šakelę [[Apolonas|Apolonui]]; marmuras, iš Apolono šventyklos [[Kyrenė]]je, apie 117–125 117-125 m.]]

HadrijanasAdrianas rašė poeziją lotyniškai ir graikiškai, bet išliko tik vienas pavyzdys  – garsi lotynų poema ''Animula, vagula, blandula''. Pagal ''Historia Augusta'', kuri išsaugojo poemą, HadrijanasAdrianas ją sukūrė mirties patale. Jis taip pat parašė autobiografiją, kuri, matyt, nebuvo labai ilga ar netikėta, bet skirta padaryti galą gandams ar paaiškinti savo veiksmus. Kūrinys prarastas, bet matyt naudotas kitų rašytojų ([[Marijus Maksimas|Marijaus Maksimo]] ar kitų), nes ''Historia Augusta'' HadrijanoAdriano biografijoj yra daug teiginių iš jo autobiografijos (nustatė [[Ronald Syme]] ir kiti).

Kitas HadrijanoAdriano indėlis į meną buvo barzda. Iki jo visi imperatoriai buvo vaizduojami bebarzdžiai kaip idealūs graikų atletai. O visuose HadrijanoAdriano atvaizduose jis su [[barzda]]. Todėl po jo dar pusantro šimtmečio imperatoriai buvo vaizduojami su barzdomis.

HadrijanasAdrianas buvo [[humanistas]] ir ištikimas graikų kultūros gerbėjas. Jis mėgo [[Epiktetas|Epikteto]], HelijodoroHeliodoro ir [[Favorinas|Favorino]] filosofines doktrinas ir daugelio buvo laikomas epikūrininku kaip ir kai kurie jo draugai, pvz.: [[GajusKajus Brutijus PrezentasPresensas]]. Namie jis domėjosi socialinėm reikmėm. Sušvelnino, bet neuždraudė vergijos, turėjo legalų kodeksą draudžiantį kankinimus. Jis statė bibliotekas, akvedukus, pirtis ir teatrus. Daugelio istorikų jis laikomas išmintingu ir teisingu. Šileris jį vadino „''Imperijos pirmuoju tarnu''“, o Edvardas Gibonas žavėjosi jo „''dideliu ir aktyviu genijum''“.

Lankydamasis Graikijoje 125  m., jis bandė sukurti provincijos parlamentą, kuris sutelktų visus Graikijos ir [[Jonija|Jonijos]] pusiau autonominius buvusius miestus-valstybes. Šis parlamentas, žinomas kaip [[Panhelenionas]], žlugo nepaisant jo didelių pastangų įtvirtinti bendradarbiavimą tarp graikų. HadrijanasAdrianas išgarsėjo savo romanu su graikų jaunuoliu [[AntinojasAntinojus|Antinojum]]. Keliaujant [[Egiptas|Egipte]], AntinojasAntinojus mįslingom aplinkybėm nuskendo [[Nilas|Nilo upėje]] 130  m. Labai nuliūdęs HadrijanasAdrianas įkūrė Egipte [[Antinopolis|Antinopolio miestą]]. Jis privertė gedėti visą imperiją, padarydamas AntinojąAntinojų paskutiniu [[Antika|Antikos]] nauju dievu.

HadrijanasAdrianas mirė 138  m. [[liepos 10]] d. savo viloje BajoseBajėje, sulaukęs 62 metų amžiaus. Jis iš pradžių buvo palaidotas PuteoluosePuteolyje prie BajųBajės, sodyboj, kuri priklausė [[Ciceronas|Ciceronui]]. Netrukus jo palaikai buvo perkelti į Domicijos sodus Romoj šalia beveik baigto mauzoliejaus. Kai AntoninasAntonijus Pijus 139  m. baigė HadrijanoAdriano mauzoliejų, liepė HadrijanoAdriano kūną kremuoti ir ten perkelti su jo žmonos [[Vibija Sabina|Vibijos Sabinos]] ir pirmojo įsūnio [[LusijusLiusijus Elijus|LusijausLiusijaus Elijo]], mirusio [[138]]  m., pelenais. 139  m. jis buvo sudievintas.

Valdovas=HadrijanasAdrianas (117–138)|

[[Kategorija:Romos imperatoriai|HadrijanasAdrianas]]

[[Kategorija:Senovės Romos filosofai|HadrijanasAdrianas]]

[[Kategorija:Humanistai|HadrijanasAdrianas]]