Priekulė (Latvija): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Mykolas987 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Obivan Kenobi keitimas) Žymos: Atmesti Atmesta |
Atšauktas naudotojo Homo ergaster (Aptarimas) darytas keitimas 6832537 Žymos: Anuliuoti Atmesta Nevienareikšmės nuorodos |
||
Eilutė 1:
{{
{{
|paveikslelis = PriekulėSilnice141OdNáměstíKeKlajpedě.JPG
|paveikslėlio tekstas = Miesto centras
|herbas = Priekule-COA.svg
|vėliava = Flag of Priekule (Lithuania).gif
|long = 21.318
|apskritis = Klaipėdos
|gyventojumetai = 2022
|pastokodas = LT-96047
|tinklalapis =
|vikiteka = Category:Priekulė
|kirč = {{Vietovardis|k=1|Príekulė|Príekulės|Príekulei|Príekulę|Príekule|Príekulėje|š=2002}}
|istpav = {{de|Prökuls}}
}}
'''Priekulė''' – miestas [[Klaipėdos rajono savivaldybė]]je, 20 km į pietus nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]], prie kelio {{KK141}}. [[Priekulės seniūnija|Seniūnijos]] centras, yra 2 seniūnaitijos.
Mieste stovi [[Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčia]] (nuo [[1938]] m.), [[Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia]], yra [[Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija]], [[Priekulės specialioji mokykla]], vaikų darželis, I. Simonaitytės memorialinis muziejus, biblioteka (nuo [[1950]] m.), paštas, [[hipodromas]] „Vingio parkas“ (vyksta jojimo varžybos), buvęs [[Priekulės dvaras]].
== Etimologija ==
XVI a. 1-ojoje pusėje miesto vietoje buvo '''''Paminijos''''' (ar '''''Paminijo''''') kaimas ([[vandenvardinis vietovardis]]) – viso 3 sodybos. [[1540]] m. šito kaimo seniūnas buvo Lukas Priekulis (''Lucas Precoll'') ar Priekulė. Taigi, Priekulė yra [[asmenvardinis vietovardis]]. Pačios pavardės kilmė tikriausiai yra [[latvių kalba|latviška]] (plg. [[Priekulė (Latvija)|Priekulės miestas]] Latvijoje).<ref>{{Vanagas 2004|161–164}}</ref>
Kita versija miesto vardą sieja su geografine padėtimi: Priekulė įsikūrusi [[Pajūrio žemuma|Pajūrio žemumoje]], prie [[Minija|Minijos]] upės kilpos, kuri senovėje vadinta ''kule''. Pagal šią versiją, Priekulės vardas gali būti kildinamas iš žemaitiško posakio „prie kūlio“, nors pastebėtina, kad Priekulė istoriniuose šaltiniuose visada buvo rašoma su trumpąja ''u'', o ne ilgąja ''ū''.<ref>{{153 mst|310}}</ref>
Rašytoja [[Ieva Simonaitytė]] taip rašė apie etimologiją:
{{pcitata|Priekulis buvo pirmas gyventojas ant Minijos kranto, gal net dabartiniame Priekulės Vingio parke. Spėju tai dėl to, kad esu mačiusi ten senų griuvėsių. Kur Priekulis dingo, greičiausiai tai buvo dvarponis, taip pat niekur nerandu. Bet iš jo išėjo kaimas Priekulė.}}
== Geografija ==
[[File:PriekulėMinijaZ MostuPoProudu002.JPG|thumb|left|[[Minija]] ties Priekule]]
Miestas susiformavęs penkių kelių kryžkelėje: be pagrindinio kelio {{KK141}}, kelias ėjo į [[Dreverna|Dreverną]], [[Lankupiai|Lankupius]], [[Ventė|Ventę]] ir [[Agluonėnai|Agluonėnus]]. Didžioji miesto dalis yra dešiniajame [[Minija|Minijos]] krante, upės vingyje. Miestas įsikūręs šalia geležinkelio Šilutė–Klaipėda, 7 km į rytus nuo Kuršių marių. Vingio parke stovi gamtos paminklas – [[Priekulės ąžuolas]] (1,5 m storio ir 25 m aukščio). Priekulės mieste vyrauja pamario kraštui būdinga architektūra, nedidelio aukštingumo daugiabučiai, individualūs gyvenamieji namai. Šalia miesto yra keli nedideli priemiesčiai (Priekulės I k., Priekulės II k., Gropiškio, Pangesų k.).
Per Priekulę iki 2013 metų ėjo kelias {{KK141}}. Kelias nukreiptas 2013 metais į rytųs nuo Priekulės pastačius aplinkkelį. Aplinkkelis tęsiasi nuo [[Dituva|Dituvos]] iki kelio į Agluonėnus, vėliau ketinama pratesti iki [[Veiviržas| Veiviržo upės]]. Iš Priekulės galima pasiekti Dreverną {{RK2206}}. Taip pat eina kelias į [[Kintai|Kintus]] {{RK2201}}. Aplinkkelis tęsis nuo [[Dituva|Dituvos]] iki [[Veiviržas| Veiviržo upės]]. Yra veikianti geležinkelio stotis.
{{glžk|[[Dituva]]|Priekulė|[[Vilkyčiai]]}}
Gamtos vertybės:
* [[Vingio parkas (Priekulė)|Vingio parkas]]
* [[Vingio parko ąžuolas]], dar vadinamas Priekulės ąžuolu
* [[Šperberių ąžuolas]]
* [[Ievos Simonaitytės bukas]]
* [[Kliošų parko bukas]]
* [[Kliošų parko kėnis]]
== Istorija ==
[[Vaizdas:Priekule, etwa 1992.jpg|thumb|250px|Ikikarinis kvartalas (apie 1992 m.)]]
Pagal [[Melno taika|Melno taiką]] su [[teutonai|Vokiečių ordinu]], Priekulės apylinkės (kuriose gyveno nemažai lietuvių) atiteko Ordinui, o vėliau – [[Prūsija]]i. Pati Priekulė minima nuo [[1511]] m. XVI a. pabaigoje įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija. [[1614]] m. čia jau veikė krautuvė. XVIII a. pradžioje įkurta privilegijuota karčiama, iš kurios vėliau išaugo kulminis [[Priekulės dvaras]]. [[1713]] m. minimas ir valstybinis [[Domėnų dvaras]]. [[1770]] m. įsteigtas teismas.
XIX a. pabaigoje J. F. Šrėderio spaustuvėje buvo spausdinami lietuviški laikraščiai ir knygos, plitusios po Lietuvą carinės priespaudos laikais. Spaustuvė veikė [[1865]]–[[1918]] m. Per šį laikotarpį buvo išspausdintos 257 knygos, leisti 9 periodiniai spausdiniai, daug smulkių leidinių.<ref>{{Cite web|url=https://mano-gargzdai.lt/component/k2/item/15071-istorijos-pedsakai-priekules-periodines-spaudos-puslapiuose|title=Istorijos pėdsakai Priekulės periodinės spaudos puslapiuose|website=Mano Gargždai|author=Kristina Abromavičiūtė|access-date=2021-09-27|date=2018-09-10}}</ref> [[1898]] m. įrengtas dujinis gatvių apšvietimas, [[1902]] m. įvestas telefonas.
[[1923]] m. Priekulė atiteko [[Lietuva]]i. [[1938]] m. pastatyta [[Priekulės bažnyčia]]. [[1945]] m. įkurtas Priekulės [[tarybinis ūkis]]. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu buvo TSRS 50-mečio paukštininkystės [[tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė]]. Veikė sūrių, keramikos gamyklos.
[[2002]] m. patvirtintas [[Priekulės herbas]].
{{adm2|4}}
{{admr|XVIII–[[1950]] m.|[[Priekulės valsčius|Priekulės valsčiaus]] centras|[[Klaipėdos apskritis]]}}
{{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas|r3=2|[[Priekulės rajonas|Priekulės rajono]] centras|[[Klaipėdos sritis]]}}
{{admr|[[1953]]–[[1959]] m.|}}
{{admr|[[1959]]–[[1995]] m.|rajoninio pavaldumo miestas, [[Priekulės apylinkė]]s centras|[[Klaipėdos rajonas]]}}
{{admr|[[1995]]–|[[Priekulės seniūnija|Priekulės seniūnijos]] centras|[[Klaipėdos rajono savivaldybė]]|[[Klaipėdos apskritis]]}}
|}
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=7|till=2001|inc=500|incmin=100
|1871|201|r1871=<ref>{{1871sur}}</ref>
|1905|521|r1905=<ref>{{1905surVok}}</ref>
|1925|1101
|1959|1823|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|917||Priekulė}}</ref>
|1970|1931|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref>
|1976|2000|r1976=<ref name="LTE">{{LTE|9|199||Priekulė}}</ref><ref name="TLE">{{TLE|3|443|[[Algirdas Baliulis]], [[Domas Kaunas]] ir kt|Priekulė}}</ref>
|1979|1864|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|1826|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|1725|r2001=<ref>{{2001sur(Klaipėda)}}</ref>
|2010|1644
|2011|1413|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
|2017|1261
|2018|1256
|2021|1245|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref>
}}
=== Tautinė sudėtis ===
{|
|valign=top|
[[2011]] m. gyveno 1 413 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 95,05% (1343);
* [[Rusai]] – 2,05% (29);
* [[Vokiečiai]] – 0,78% (11);
* Kiti – 2,12% (30).
|valign=top|
[[2001]] m. gyveno 1 725 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306223535/http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai |date=2016-03-06 }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 95,13% (1641);
* [[Rusai]] – 1,9% (32);
* [[Vokiečiai]] – 1,62% (28);
* Kiti – 1,4% (24).
|}
=== Žymūs žmonės ===
* [[Robertas Gleichas]] (1859–1912) – pirmas žymesnis [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] dailininkas
* [[Friedrich Börschmann]] (1870–1941) – medikas, Vokietijos socialdemokratų partijos narys
* [[Ernst Boerschmann]] (1873–1949) – architektas, sinologas
* [[Erich Hippke]] (1888–1969) – karininkas, medikas
* [[Ieva Simonaitytė]] (1897–1978) – rašytoja, kuri [[1960]]–[[1978]] m. Priekulėje praleisdavo vasaras, turėjusi čia vasarnamį, kuriame [[1980]] (ar [[1984]]) m. įkurtas [[Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus|rašytojos sodyba-memorialinis muziejus]] prie [[Minija|Minijos]] kranto. [[1997]] m. rašytojai pastatytas paminklas. Savo kūrinyje „Aukštujų Šimonių likimas“ ([[1935]] m.) I. Simonaitytė aprašė sunkų Klaipėdos krašto žmonių gyvenimą. Romane minimas žiaurus [[Priekulės dvaras|Priekulės dvaro]] valdytojas Puserna (1729–1790), daug baudžiauninkų pakoręs ant ąžuolo. Pats dvarininkas palaidotas prie kelio į [[Dreverna|Dreverną]].
* [[Heinz Janert]] (1897–1973) – profesorius, dėstytojas, dirvotyrininkas
* [[Egon Erzum]] (1904–1974) – Vokietijos politikas
* [[Herbert Böttcher]] (1907–1950) – teisininkas, SS ir policijos vadas
* [[Konrad Loerke]] (1909–1975) – Vokietijos karinio jūrų laivyno karininkas
* [[Linas Julijonas Jankus]] (g. 1946–2014) – tapytojas, visuomenės veikėjas
== Literatūra ==
* Priekulė (sud. Kęstutis Demereckas). – Klaipėda: Libra Memelensis, 2004 m. – 24 p.: iliustr. – ISBN 9955-544-22-8
* Prisiminimai ir kūryba. Priekulė (sud. [[Edita Barauskienė]], Janina Liškienė). - 2-asis papild. ir patais. leid. - Vilnius: Biznio mašinų kompanija, 2007 m. - ISBN 978-9955-701-43-9
* {{ML|4|666|Priekulė}}
== Šaltiniai ==
{{
== Nuorodos ==
* [http://www.
* [http://www.muziejai.lt/Klaipeda/simonaitytes_muziejus.htm I. Simonaitytės muziejus]
{{KLAgyv}}
{{ltcity}}
[[Kategorija:
| |||