Saturnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 88.119.11.41 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
saas
Žymos: Atmesta Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas
Eilutė 2:
{{Planeta|Saturnas|[[Vaizdas:Saturn (planet) large.jpg|250px|Saturnas]]|1 426 725 413|9,537 070 32|1 349 467 375|1 503 983 449|0,054 150 60|10 756,1995 d.|378,10 d.|9,137|9,639|10,138|120 536|4,27×10<sup>10</sup>|8,27×10<sup>14</sup>|5,6846×10<sup>26</sup>|0,6873|8,96|35,49|10 val. 47 min. 6 sek.|35500 km/h|23,73|82|143|?|60|0,14||[[Vandenilis]]|>93 %|[[Helis]]|>5 %|[[Metanas]]|0,2 %|[[Vanduo|Vandens]] garai|0,1 %|[[Amoniakas]] (NH<sub>3</sub>)|0,01 %|[[Etanas]] (C<sub>2</sub>H<sub>6</sub>)|0,0005 %|[[Fosfinas]] (PH<sub>3</sub>)|0,0001 %}}
 
Bobos papai dideli
'''Saturnas''' – antra pagal dydį (po [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]]) ir šešta pagal atstumą nuo [[Saulė]]s planeta (tarp [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] ir [[Uranas (planeta)|Urano]]).{{šaltinis|{{VLE|XXI|174-175||Aloyzas Pučinskas. Saturnas}}}} Saturnas yra dujinė [[planetos milžinės|planeta milžinė]], jos vidutinis skersmuo yra devynis kartus didesnis už [[Žemė]]s.<ref name="Radius ref">{{cite web |url=http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |title=Characteristics of Saturn |accessdate=2010-07-05 |last=Brainerd |first=Jerome James |date=2004-11-24 |publisher=The Astrophysics Spectator |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111001102834/http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |archivedate=2011 m. spalio 1 d|df=}}</ref><ref name="Radius ref 2">{{cite web |url=http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/ |title=General Information About Saturn |work=Scienceray |date=2011-07-28|accessdate=2011-08-17 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111007220627/http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/ |archivedate=2011-10-07|df=}}</ref> Spėjama, kad Saturno vidų sudaro iš [[geležis|geležies]] ir [[nikelis|nikelio]] bei [[silicio oksidas|silikatų]] uolienų sudarytas branduolys, apsuptas storu [[metalinis vandenilis|metalinio vandenilio]] sluoksniu, kurį savo ruožtu supa skysto [[helis|helio]] sluoksnis. Planeta pavadinta romėnų [[Saturnas (mitologija)|turto ir žemdirbystės dievo]] vardu; ženklas ([[File:Saturn symbol (fixed width).svg|16px|♄]]) vaizduoja [[Pjautuvas|pjautuvą]].
 
Saturnas nuo Saulės vidutiniškai nutolęs per 1429 milijonų km. Aplink Saulę apsisuka per 29,64 metus. Turi [[Saturno žiedai|žiedų]] sistemą, sudarytą daugiausiai iš ledo dulkelių; taip pat yra uoliėnų nuolaužų ir [[kosminės dulkės|kosminių dulkių]]. Turi bent 83 palydovus<ref name="Ashton2022">{{cite journal|first1 = Edward |last1 = Ashton|first2 = Brett |last2 = Gladman|first3 = Matthew |last3 = Beaudoin|first4 = Mike |last4 = Alexandersen|first5 = Jean-Marc |last5 = Petit|title = Discovery of the Closest Saturnian Irregular Moon, S/2019 S 1, and Implications for the Direct/Retrograde Satellite Ratio|url = https://iopscience.iop.org/article/10.3847/PSJ/ac64a2/pdf|journal = The Astronomical Journal|date = 2022 m. gegužė|volume = 3|issue = 5|page = 5|id = 107|doi = 10.3847/PSJ/ac64a2|bibcode = 2022PSJ.....3..107A|s2cid = 248771843}}</ref>, iš kurių 53 turi pavadinimus, neįskaitant šimtų [[mažieji palydovai|mažųjų palydovų]], sutinkamų žieduose. [[Titanas (palydovas)|Titanas]], didžiausias Saturno ir antras didžiausias Saulės sistemos palydovas yra didesnis už [[Merkurijus|Merkurijų]], tačiau turįs mažesnę masę. Tai vienintelis palydovas Saulės sistemoje turįs pakankamai tankią atmosferą.<ref name="Titan ref">{{cite web |url=http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm |title=The Story of Saturn |access-date=2007-07-07 |last=Munsell |first=Kirk |date=2005-04-06 |publisher=NASA Jet Propulsion Laboratory; California Institute of Technology |archive-url=https://web.archive.org/web/20080816074342/http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm |archive-date=2008-08-16 |url-status=dead }}</ref>
 
== Sudėtis ==
Saturnas priklauso didžiosioms dujų planetoms. Jo atmosfera (kaip ir Jupiterio) susideda daugiausia iš [[Vandenilis|vandenilio]] ir [[Helis|helio]], tačiau kitokiu santykiu. Jeigu Jupiterio atmosferoje šie elementai yra panašiu santykiu, kaip ir Saulėje, tai Saturne helio dalis yra žymiai mažesnė. Vėjo greičiai Saturno atmosferoje siekia iki 500 m/s.<ref>Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. ''Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei.'' Vilnius: Logotipas, 2009, 234 p. ISBN 978-5-430-05444-1.</ref> Kartu su [[Jupiteris (planeta)|Jupiteriu]] Saturnas sudaro 92% visos Saulės sistemos planetų masės.<ref name=ssr152_1_423>{{Cite journal |last1=Fortney |first1=Jonathan J. |last2=Nettelmann |first2=Nadine |title=The Interior Structure, Composition, and Evolution of Giant Planets |journal=Space Science Reviews |volume=152 |issue=1–4 |pages=423–447 |date=May 2010 |doi=10.1007/s11214-009-9582-x |bibcode=2010SSRv..152..423F |arxiv=0912.0533|s2cid=49570672 }}</ref>
 
[[Vaizdas:Saturn eclipse exaggerated.jpg|kairėje|miniatiūra|285px|Saturno žiedai. Fotografuota iš [[Cassini-Huygens]] kosminio zondo 2006 m. rugsėjo 15 d.]]
 
== Fizinės charakteristikos ==
Planetos masė 95 kartus viršija [[Žemė]]s masę. Aplink ašį Saturnas apsisuka per 10,25 val. Saturno žiedas susidaręs iš ledo gabaliukų. Šiauriniame poliuje stebėta [[Saturno šešiakampis|šešiakampė debesų]] sistema.
 
Saturnas yra antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta. Jo [[pusiaujas|pusiaujinis]] skersmuo 120 000 km, [[ašigalis|ašigalinis]] – 12000 km trumpesnis. Planeta smarkiai suplota pirmiausia dėl nedidelio vidutinio tankio, kuris mažesnis negu [[vanduo|vandens]], ir antra, dėl spartaus sukimosi apie ašį. Saturne daugiausia yra [[vandenilis|vandenilio]]. Jame šiek tiek daugiau [[metanas|metano]] ir mažiau [[amoniakas|amoniako]] negu [[Jupiteris (planeta)|Jupiteryje]]. Nors Saturno masė 95 kartus didesnė negu [[Žemė]]s, laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi beveik toks pat kaip Žemėje.
 
== Palydovai ==