Vėtrungė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Knutux (aptarimas | indėlis)
rv - copyvio iš įvairių elektroninių šaltinių
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Vetrunge, 2006-09-09.jpg|thumb|right|210px|]]
[[Vaizdas:110Vėtrungė.jpg|thumb|210px|[[Nida|Nidos]] vėtrungė]]
'''Vėtrungė''' arba '''vėjarodis''' – [[meteorologija|meteorologinis]], tačiau dažnai ir puošybinis įrengimas, skirtas nustatyti [[vėjas|vėjo]] krypčiai. Jį sudaroSudaro ašis, ant kurios sukasi vėjo pasipriešinimą sukeliantis įrengimas. Vėtrungės paprastai iškeliamos kuo aukščiau, pvz., ant namo stogo, laivo stiebo ir pan.
 
Be to,Puošybinės vėtrungės buvonaudojamos iškeliamosnuo antsenovės, namones stogo.žmonės Jossiekė taipsužinoti patvėjo buvokryptį, papuoštosdarančią įvairiaisdidelę puošybiniaisįtaką elementaisorams ir gaideliais,tuo kryžiaispačiu irderliui. kitaisVėtrungės simboliais.dažnai Puošybinėsbuvo vėtrungėsįrengiamos naudojamos,ant nesnamų žmonėsstogų siekėir sužinotipapuoštos vėjoįvairiais kryptį,puošybiniais darančiąelementais didelę įtakągaideliais, oramskryžiais ir tuokitais pačiu derliuisimboliais. Šiais laikais naudojami vėjarodžiai su propeleriu, kad būtų galima vizualiai nustatyti vėjo stiprumą. Tikslūs vėjarodžiai naudojami meteorologų ir įrengiami [[meteorologinė stotis|meteorologinėse stotyse]].
'''Vėtrungė''' arba '''vėjarodis''' – [[meteorologija|meteorologinis]], dažnai ir puošybinis įrengimas, skirtas nustatyti [[vėjas|vėjo]] krypčiai. Jį sudaro ašis, ant kurios sukasi vėjo pasipriešinimą sukeliantis įrengimas.
 
== Kuršių marių vėtrungės ==
Anksčiau, 1844 metais vyriausiasis Kuršių marių [[žvejyba|žvejybos]] prižiūrėtojas Ernstas Vilhelmas Berbohmas norėdamas kontroliuoti žvejybą, kad žvejai nepažeidinėtų žvejybos ploto ribų, [[Kuršių marios]]e bei [[Aistmarės]]e, įvedė naują žvejų burvalčių žymėjimo tvarką. Kiekvieno žvejo burvaltės stiebe turėjo būti keliamas jo kaimui nustatytas ženklas, o ant burės ir bortų išrašomos pirmosios trys kaimo pavadinimo raidės ir žvejybos leidimo numeris.
 
Pradžioje vėtrungė būdavo daroma iš skardos ir dažoma juodai balta spalva, nuostatų nurodytu raštu. Jos gale pritvirtinama raudonos ir baltos spalvos vėliavėlė. Vėtrungės turėjo beveik pastovius matmenis: ilgis - 114-116 cm (su vėliavėle - 218-220 cm), aukštis - 40-45 cm. Patys žvejai laivų atpažinimo ženklus dažniausiai vadino „vėliavomis“ (Flagge) arba „herbais“ (Wappen). Vėtrungės turėjo viršūnę, prieš vėjinę ir pavėjinę dalis. Dekoratyviausia - pavėjinė dalis, kurią vėliau žvejai pradėjo puošti įmantriais mediniais raižiniais. Ten, paprastai kiauraraščiu, buvo išdrožiami įvairios ornamentikos medžio pjaustiniai, su gimtojo kaimo vaizdais, namų siluetais, laivais ar gyvūnų, paukščių figūromis.
 
Įspūdingiausiai atrodė Pilkupos (dabar Morskojė), [[Nida|Nidos]], [[Purvynė]]s bei kitų nerijos kaimų vėtrungės. Nusistovėjo ir tam tikri kanonai: bažnyčia - tikėjimo simbolis, stiprybės simbolis - briedis, apskritimas aukščiausiame vėtrungės taške reiškė moterį, o kryžius - vyrą. Kai kuriose senosiose vėtrungėse matyti senųjų baltų tikėjimo ir pasaulėžiūros simboliai - saulė, mėnuo, žvaigždė. Raižiniuose susipynę valstybingumo, religinių simbolių, stilizuotų aplinkos objektų motyvai. Autentiški vėtrungių raižiniai parodydavo ir savininko amatą, šeimyninę bei socialinę padėtį. Šachmatų motyvas, reiškia, jog [[kurėnas]] - iš Nidos, [[Kopgalis|Kopgalio]] - baltai juoda įstrižainė, [[Juodkrantė]]s - baltai juodas kryžius, [[Klaipėda|Klaipėdos]] laivai plaukė į jūrą, tad istoriniuose šaltiniuose sunku rasti jai būdingą vėtrungės ženklą. Būdingos spalvos - raudona, juoda ir mėlyna. Kiekviena vėtrungė buvo savitas žvejo kūrinys, išdrožtas tomis valandomis, kai tinklas buvo užmestas ir laukdavo laimikio.
 
Po [[1PK|I-ojo Pasaulinio karo]] skiriamieji ženklai sumažėjo. 19 amžiaus pabaigoje Nerijos vėtrunges žvejai ėmė spalvinti ir gaminti kaip suvenyrus poilsiautojams. Mokslininkai bandė ieškoti vėtrungės analogų pasaulyje, tačiau jų nerado nei [[Baltijos jūra|Baltijos]], nei [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]], nei [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] pakrantėse. Šiaurinės Kuršių nerijos kaimų kurėnų vėtrungių ženklus įamžino [[Neringos herbas|Neringos miesto herbas]].
 
Be to, vėtrungės buvo iškeliamos ant namo stogo. Jos taip pat buvo papuoštos įvairiais puošybiniais elementais – gaideliais, kryžiais ir kitais simboliais. Puošybinės vėtrungės naudojamos, nes žmonės siekė sužinoti vėjo kryptį, darančią didelę įtaką orams ir tuo pačiu derliui. Šiais laikais naudojami vėjarodžiai su propeleriu, kad būtų galima vizualiai nustatyti vėjo stiprumą. Tikslūs vėjarodžiai naudojami meteorologų ir įrengiami [[meteorologinė stotis|meteorologinėse stotyse]].
 
 
 
 
 
 
Gegužės 5 diena, 2007 (milo)
 
{{commons|Weather_vane}}