Vėtrungė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 3:
[[Vaizdas:110Vėtrungė.jpg|thumb|210px|[[Nida|Nidos]] vėtrungė]]
'''Vėtrungė''' arba '''vėjarodis''' –
== Kuršių marių vėtrungės ==
Anksčiau, 1844 metais vyriausiasis Kuršių marių [[žvejyba|žvejybos]] prižiūrėtojas Ernstas Vilhelmas Berbohmas norėdamas kontroliuoti žvejybą, kad žvejai nepažeidinėtų žvejybos ploto ribų, [[Kuršių
▲'''Vėtrungė''' arba '''vėjarodis''' – dabar, [[meteorologija|meteorologinis]], dažnai ir puošybinis įrengimas, skirtas nustatyti [[vėjas|vėjo]] krypčiai. Jį sudaro ašis, ant kurios sukasi vėjo pasipriešinimą sukeliantis įrengimas.
▲Anksčiau, 1844 metais vyriausiasis Kuršių marių žvejybos prižiūrėtojas Ernstas Vilhelmas Berbohmas norėdamas kontroliuoti žvejybą, kad žvejai nepažeidinėtų žvejybos ploto ribų, Kuršių mariose bei Aistmarėse, įvedė naują žvejų burvalčių žymėjimo tvarką. Kiekvieno žvejo burvaltės stiebe turėjo būti keliamas jo kaimui nustatytas ženklas, o ant burės ir bortų išrašomos pirmosios trys kaimo pavadinimo raidės ir žvejybos leidimo numeris.
Pradžioje vėtrungė būdavo daroma iš skardos ir dažoma juodai balta spalva, nuostatų nurodytu raštu. Jos gale pritvirtinama raudonos ir baltos spalvos vėliavėlė. Vėtrungės turėjo beveik pastovius matmenis: ilgis - 114-116 cm (su vėliavėle - 218-220 cm), aukštis - 40-45 cm. Patys žvejai laivų atpažinimo ženklus dažniausiai vadino „vėliavomis“ (Flagge) arba „herbais“ (Wappen). Vėtrungės turėjo viršūnę, prieš vėjinę ir pavėjinę dalis. Dekoratyviausia - pavėjinė dalis, kurią vėliau žvejai pradėjo puošti įmantriais mediniais raižiniais. Ten, paprastai kiauraraščiu, buvo išdrožiami įvairios ornamentikos medžio pjaustiniai, su gimtojo kaimo vaizdais, namų siluetais, laivais ar gyvūnų, paukščių figūromis.
Įspūdingiausiai atrodė Pilkupos (dabar Morskojė), [[Nida|Nidos]],
Po [[1PK|I-ojo Pasaulinio karo]] skiriamieji ženklai sumažėjo. 19 amžiaus pabaigoje Nerijos vėtrunges žvejai ėmė spalvinti ir gaminti kaip suvenyrus poilsiautojams. Mokslininkai bandė ieškoti vėtrungės analogų pasaulyje, tačiau jų nerado nei [[Baltijos jūra|Baltijos]], nei [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]], nei [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] pakrantėse. Šiaurinės Kuršių nerijos kaimų kurėnų vėtrungių ženklus įamžino [[Neringos herbas|Neringos miesto herbas]].
Be to, vėtrungės buvo iškeliamos ant namo stogo. Jos taip pat buvo papuoštos įvairiais puošybiniais elementais – gaideliais, kryžiais ir kitais simboliais. Puošybinės vėtrungės naudojamos, nes žmonės siekė sužinoti vėjo kryptį, darančią didelę įtaką orams ir tuo pačiu derliui. Šiais laikais naudojami vėjarodžiai su propeleriu, kad būtų galima vizualiai nustatyti vėjo stiprumą. Tikslūs vėjarodžiai naudojami meteorologų ir įrengiami [[meteorologinė stotis|meteorologinėse stotyse]].
|