01:08, 5 gegužės 2007 versija taisyti 87.247.66.196 (aptarimas) →‎Vėtrungė, Vėjarodis ← Prieš tai darytas keitimas		06:00, 5 gegužės 2007 versija taisyti anuliuoti Rencas (aptarimas \| indėlis) 34 231 keitimas SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: [[Vaizdas:110Vėtrungė.jpg\|thumb\|210px\|[[Nida\|Nidos]] vėtrungė]] '''Vėtrungė''' arba '''vėjarodis''' – ~~dabar,~~ [[meteorologija\|meteorologinis]], dažnai ir puošybinis įrengimas, skirtas nustatyti [[vėjas\|vėjo]] krypčiai. Jį sudaro ašis, ant kurios sukasi vėjo pasipriešinimą sukeliantis įrengimas. ▼ == Kuršių marių vėtrungės == ~~== Vėtrungė, Vėjarodis ==~~ Anksčiau, 1844 metais vyriausiasis Kuršių marių [[žvejyba\|žvejybos]] prižiūrėtojas Ernstas Vilhelmas Berbohmas norėdamas kontroliuoti žvejybą, kad žvejai nepažeidinėtų žvejybos ploto ribų, [[Kuršių ~~mariose~~marios]]e bei ~~Aistmarėse~~[[Aistmarės]]e, įvedė naują žvejų burvalčių žymėjimo tvarką. Kiekvieno žvejo burvaltės stiebe turėjo būti keliamas jo kaimui nustatytas ženklas, o ant burės ir bortų išrašomos pirmosios trys kaimo pavadinimo raidės ir žvejybos leidimo numeris. ▼ ▲'''Vėtrungė''' arba '''vėjarodis''' – dabar, [[meteorologija\|meteorologinis]], dažnai ir puošybinis įrengimas, skirtas nustatyti [[vėjas\|vėjo]] krypčiai. Jį sudaro ašis, ant kurios sukasi vėjo pasipriešinimą sukeliantis įrengimas. ▲Anksčiau, 1844 metais vyriausiasis Kuršių marių žvejybos prižiūrėtojas Ernstas Vilhelmas Berbohmas norėdamas kontroliuoti žvejybą, kad žvejai nepažeidinėtų žvejybos ploto ribų, Kuršių mariose bei Aistmarėse, įvedė naują žvejų burvalčių žymėjimo tvarką. Kiekvieno žvejo burvaltės stiebe turėjo būti keliamas jo kaimui nustatytas ženklas, o ant burės ir bortų išrašomos pirmosios trys kaimo pavadinimo raidės ir žvejybos leidimo numeris. Pradžioje vėtrungė būdavo daroma iš skardos ir dažoma juodai balta spalva, nuostatų nurodytu raštu. Jos gale pritvirtinama raudonos ir baltos spalvos vėliavėlė. Vėtrungės turėjo beveik pastovius matmenis: ilgis - 114-116 cm (su vėliavėle - 218-220 cm), aukštis - 40-45 cm. Patys žvejai laivų atpažinimo ženklus dažniausiai vadino „vėliavomis“ (Flagge) arba „herbais“ (Wappen). Vėtrungės turėjo viršūnę, prieš vėjinę ir pavėjinę dalis. Dekoratyviausia - pavėjinė dalis, kurią vėliau žvejai pradėjo puošti įmantriais mediniais raižiniais. Ten, paprastai kiauraraščiu, buvo išdrožiami įvairios ornamentikos medžio pjaustiniai, su gimtojo kaimo vaizdais, namų siluetais, laivais ar gyvūnų, paukščių figūromis. Įspūdingiausiai atrodė Pilkupos (dabar Morskojė), [[Nida\|Nidos]], ~~Purvynės~~[[Purvynė]]s bei kitų nerijos kaimų vėtrungės. Nusistovėjo ir tam tikri kanonai: bažnyčia - tikėjimo simbolis, stiprybės simbolis - briedis, apskritimas aukščiausiame vėtrungės taške ~~reiškë~~reiškė moterį, o kryžius - vyrą. Kai kuriose senosiose vėtrungėse matyti senųjų baltų tikėjimo ir pasaulėžiūros simboliai - saulė, mėnuo, žvaigždė. Raižiniuose susipynę valstybingumo, religinių simbolių, stilizuotų aplinkos objektų motyvai. Autentiški vėtrungių raižiniai parodydavo ir savininko amatą, šeimyninę bei socialinę padėtį. Šachmatų motyvas, reiškia, jog [[kurėnas]] - iš Nidos, [[Kopgalis\|Kopgalio]] - baltai juoda įstrižainė, ~~Juodkrantės~~[[Juodkrantė]]s - baltai juodas kryžius, [[Klaipėda\|Klaipėdos]] laivai plaukė į jūrą, tad istoriniuose šaltiniuose sunku rasti jai būdingą vėtrungės ženklą. Būdingos spalvos - raudona, juoda ir mėlyna. ~~Kiekeviena~~Kiekviena vėtrungė buvo savitas žvejo kūrinys, išdrožtas tomis valandomis, kai tinklas buvo užmestas ir laukdavo laimikio. Po [[1PK\|I-ojo Pasaulinio karo]] skiriamieji ženklai sumažėjo. 19 amžiaus pabaigoje Nerijos vėtrunges žvejai ėmė spalvinti ir gaminti kaip suvenyrus poilsiautojams. Mokslininkai bandė ieškoti vėtrungės analogų pasaulyje, tačiau jų nerado nei [[Baltijos jūra\|Baltijos]], nei [[Šiaurės jūra\|Šiaurės jūros]], nei [[Atlanto vandenynas\|Atlanto vandenyno]] pakrantėse. Šiaurinės Kuršių nerijos kaimų kurėnų vėtrungių ženklus įamžino [[Neringos herbas\|Neringos miesto herbas]]. Be to, vėtrungės buvo iškeliamos ant namo stogo. Jos taip pat buvo papuoštos įvairiais puošybiniais elementais – gaideliais, kryžiais ir kitais simboliais. Puošybinės vėtrungės naudojamos, nes žmonės siekė sužinoti vėjo kryptį, darančią didelę įtaką orams ir tuo pačiu derliui. Šiais laikais naudojami vėjarodžiai su propeleriu, kad būtų galima vizualiai nustatyti vėjo stiprumą. Tikslūs vėjarodžiai naudojami meteorologų ir įrengiami [[meteorologinė stotis\|meteorologinėse stotyse]].

Vėtrungė: Skirtumas tarp puslapio versijų