Žodis „pragaras“ kilęs nuo žodžio ''pra-gerti'' („sugerti, įsiurbti“; plg. „praraja“ kilusi nuo žodžio ''praryti'').<ref>[[Vincas Urbutis]]. Baltų etimologijos etiudai. Vilnius, „Mokslas“, 1981. 22, 35 p.</ref><ref>[[Ernst Fraenkel]]. ''Litauiches Etymologysches Wörterbuch''. I–II t. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1962–1965. p. 643.</ref> Taip pat vartotas [[Slavų kalbos|slaviškos]] kilmės žodis ''pekla'' (< {{be|пекла}}, {{pl|piekło}} < [[slavų prokalbė]]s *''pьkъlъ'' '[[derva]]').<ref>Boryś, Wiesław (2005), “piekło”": ''Słownik etymologiczny języka polskiego'', Kraków: Wydawnictwo Literackie.</ref>
Pragaro įvardjimas anglų kalba ''Hell'' yra kilęs iš anglosaksų kalbos žodžio ''hel'', ''helle'' (pirmą kartą panaudota apie 725 m. po Kr. apibūdinant požeminį mirusiųjų pasaulį). ''Hel'' išvertus iš senosios [[germanų kalbos]] reiškia „uždengti“ ar „paslėpti“. Turi giminingų žodžių visose germanų kalbų atšakose įskaitant ir senąją norvegų, kur ''hel'' skandinavų mitologijoje apibūdina ir vietą, ir [[Helė|Skandinavų požemio karalienę]].
Dauguma Biblijos vertimų vartoja anglišką „pragaras“ terminą kaip [[Hebrajų kalba|hebrajų kalbos]] termino „[[Šeolas]]“ (hebrajiškai ''Sheʾōl)'' arba „[[Gehena]]“ (hebrajiškai ''gê-hinnōm'') atitikmenį. „Gehena“ yra minima kaip būsimoji nusidėjėlių bausmės vieta. Šiuo terminu įvardinamas dejonių slėnis, yra kilęs iš [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]], dažnai minimas [[Naujasis Testamentas|Naujajame Testamente]] (lotyniškai Gehenna; hebrajų kalba Ge(ben)-Hinnom). Terminas „pragaras“ taip pat naudojamas apibūdinti senovės graikų mirusiųjų buveines „Hadą“ ir „Tartarą“. Skirtingai nei termino „pragaras“ reikšmė, [[Biblija|Biblijoje]] minimi terminai „Šeolas“ ir „Hadas“ labiau nurodo požeminį pasaulį, mirusiųjų karalystę, o ne vietoves, kur amžinai atliekami kankinimai. Nors kai kurie naujieji testamentų raštai apibūdina „Hadą“ kaip kankinimą arba mirties viešpatavimą.
