Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žodį labas Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas |
S Atmestas 94.244.115.165 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 5:
'''Pirmasis [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|Abiejų Tautų Respublikos padalijimas]]''' buvo pirmasis iš trijų [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimų, vykusių [[XVIII amžius|XVIII a.]] pabaigoje.
Ketverius metus vykęs pilietinis karas susijęs su [[Baro konfederacija]], Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką.
Pasinaudodami kilusios [[Anarchija|anarchijos]] sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos [[Prūsija]], [[Austrija]] ir [[Rusija]] nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]], kuris siekė sujungti savo valdas [[Brandenburgas|Brandenburge]] ir [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], kuriuos skyrė lenkų [[Pamarys]].
Padalinimo sutartys buvo sudarytos [[1772]] metais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], [[1773]] m. jas patvirtino specialiai sušauktas seimas [[Varšuva|Varšuvoje]], [[1773]] metų [[spalio 18]] d. [[Adomas Poninskis|Adomo Poninskio]] vadovaujama ATR Seimo delegacija pasirašė tris sutartis, kuriuose ji ATR vardu atsisakė Austrijos, Prūsijos ir Rusijos naudai nuo visų pretenzijų užimtose jų Lenkijos žemėse.
== Taip pat skaitykite ==
| |||