|
[[Vaizdas:Hortus Deliciarum - Hell.jpg|thumb|200px|Pragaro kančios, vaizduojamos Herado Landsbergiečio rankraštyje ''Hortus deliciarum'' ({{Lt|Malonumų sodas}})]]
'''Pragaras''' – [[kančia|kančios]] ir [[skausmas|skausmo]] vieta, į kurią po mirties turinčios patekti nusidėjėlių sielos. Figūruoja daugelyje [[tikėjimas|tikėjimų]].<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/pragaras/ ''Pragaras'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.</ref><ref name="EB">{{Cite web|title=Hell|url=https://www.britannica.com/topic/hell|access-date=2022-12-11|website=[[Britannica]]}}</ref><ref name="IESS">{{Cite web|title=Hell|url=https://www.encyclopedia.com/philosophy-and-religion/other-religious-beliefs-and-general-terms/religion-general/hell|access-date=2022-12-11|website=International Encyclopedia of the Social Sciences}}</ref><ref name="CE">{{Cite web|title=Hell|url=https://search.credoreference.com/content/entry/columency/hell/0|access-date=2022-12-11|website=The Columbia Encyclopedia}}</ref>
'''Pragaras''' — daugumoje religinių tradicijų pragaras yra laikomas giliai po žeme egzistuojančia mirusių ir pasmerktų dvasių buveine. Archajiška prasme žodis „pragaras“ reiškia požemį, gilią duobę arba tolimą šešėlių žemę, į kurią iš gyvųjų pasaulio atkeliauja mirusieji. Iš požeminio pasaulio ateina sapnai, [[Vaiduoklis|vaiduokliai]] ir [[Demonas|demonai]]. Pragaro gelmėse nusidėję individai yra nubausti amžinai kentėti už savo padarytus nusikaltimus.<ref name=":0">
[https://www.britannica.com/topic/hell]Zaleski, C. (2022). ''Hell.'' Britannica [Žiūrėta 2022 m. gruodžio 12d.]</ref> Bausmės yra specifinės, paskirtos nusidėjusiai sielai už tam tikrą nuodėmę, bet dažniausiai jos būna bendro tipo — nusidėjusiam asmeniui tenka praeiti pro vieną ar net kelis [[Kančia|kančios]] lygius. Pagal krikščioniškąjį mokymą pragaro bausmes ir amžinąją kančią turi iškęsti tie, kurie miršta sunkiai nusidėję, būdami nesantaikoje su [[Dievas|Dievu]]. Pragaras yra ne fizinis, bet dvasinis skausmas. [[Biblija|Biblijoje]] nusidėjusio asmens dvasinis skausmas ir kančios būsena pragare yra apibūdinami specifinėmis [[Metafora|metaforomis]]: „Kentėjimų kirminas“, „Amžinoji ugnis“, „Tamsybė“, „Verksmas ir dantų griežimas“. Pragare nusidėjęs asmuo privalo kentėti amžinai trunkantį nusivylimą, neviltį, liūdesį, savigraužą ir neapykantą.<ref name=":1">[https://en.wikipedia.org/wiki/Hell] ''Hell.'' (2022). Wikipedia The Free Encyclopedia [Žiūrėta 2022 m. gruodžio 12d.]</ref><ref name=":4">[https://www.vle.lt/straipsnis/pragaras/]Skinkaitis, R. (n.d.). ''Pragaras''. Visuotinė lietuvių enciklopedija. [Žiūrėta 2022 m. gruodžio 12 d.]</ref>
[[literatūra|Literatūroje]] ir [[menas|mene]] pragaras neretai vaizduojamas su [[derva|dervos]] katilais ir kitokiais [[kankinimas|kankinimo]] atributais.
== Etimologija ==
[[Apreiškimas Jonui|Apreiškimo Jonui knygoje]] paminėtas ežeras degantis ugnimi ir siera, tačiau jo nederėtų painioti su vieta, į kurią, [[Krikščionys|krikščionių]] manymu, po mirties patenka nusidėjėliai. [[Teologija|Teologiniu]] požiūriu, pragaras ir [[Abraomas|Abraomo]] prieglobstis yra laikinos vietos, kur numirusieji laukia [[Paskutinis teismas|paskutinio teismo]]. Po jo, teisieji gyvens Naujojoje Žemėje, nusidėjėliai – ugnies ežere. Pragare, pasak legendų, gyvena raudoni, raguoti [[Velnias|velniai]]. Vietoje jų pėdų – [[Naminė ožka|ožkos]] kanopos, rankose jie nešasi šakes. Jų vadovas, vadas – ypač didelis velnias, [[Liuciferis]].
Lietuvių kalboje terminas „Pragaras“ kilęs nuo žodžio ''pra-gerti'' („sugerti, įsiurbti“; palyginus, „praraja“ kilusi nuo žodžio ''praryti'').<ref>[[Vincas Urbutis|Urbutis, V]]. (1981). ''Baltų etimologijos etiudai.'' Vilnius, „Mokslas“, 22, 35 p.</ref><ref>[[Ernst Fraenkel|Fraenkel, E]]. (1962–1965). ''Litauiches Etymologysches Wörterbuch''. I–II t. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag. p. 643.</ref> Taip pat vartotas slaviškos kilmės žodis ''pekla'' (< baltarusiškai ''пекла'', lenkiškai ''piekło'' < slavų prokalbės *''pьkъlъ'' 'derva').<ref>Boryś, W. (2005). “piekło”": ''Słownik etymologiczny języka polskiego'', Kraków: Wydawnictwo Literackie.</ref> ▼
== Žodžio kilmė ==
Šiuolaikinis angliškas terminas (angliškai — ''Hell)'' yra kilęs iš anglosaksų kalbos žodžio ''hel'', ''helle'' (pirmą kartą buvo patvirtinta apie 725 m. po Kr. apibūdinti požeminį mirusiųjų pasaulį). Pats žodis ''hel'' išvertus iš senosios [[germanų kalbos]] reiškia „uždengti“ ar „paslėpti“.<ref name=":0" /> Šis žodis turi giminingų žodžių visose germanų kalbų atšakose įskaitant ir senąją norvegų — ''hel'' (kuri skandinavų mitologijoje apibūdina ir vietą, ir [[Helė|Skandinavų požemio karalienę]]).
▲LietuviųŽodis kalboje terminas „Pragaras“„pragaras“ kilęs nuo žodžio ''pra-gerti'' („sugerti, įsiurbti“; palyginus,plg. „praraja“ kilusi nuo žodžio ''praryti'').<ref>[[Vincas Urbutis |Urbutis, V]]. (1981). ''Baltų etimologijos etiudai. '' Vilnius, „Mokslas“, 1981. 22, 35 p.</ref><ref>[[Ernst Fraenkel |Fraenkel, E]] . (1962–1965). ''Litauiches Etymologysches Wörterbuch''. I–II t. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag , 1962–1965. p. 643.</ref> Taip pat vartotas [[Slavų kalbos|slaviškos ]] kilmės žodis ''pekla'' (< baltarusiškai ''{{be|пекла ''}}, lenkiškai ''{{pl|piekło ''}} < [[slavų prokalbėsprokalbė]]s *''pьkъlъ'' ' [[derva ]]').<ref>Boryś, W.Wiesław (2005) ., “piekło”": ''Słownik etymologiczny języka polskiego'', Kraków: Wydawnictwo Literackie.</ref>
Dauguma Biblijos vertimų vartoja anglišką „Pragaras“ terminą kaip [[Hebrajų kalba|hebrajų kalbos]] termino „[[Šeolas]]“ (hebrajiškai ''Sheʾōl)'' arba „[[Gehena]]“ (hebrajiškai ''gê-hinnōm'') atitikmenį. „Gehena“ yra minima kaip būsimoji nusidėjėlių bausmės vieta.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/gehena/]Dikevič, D. (n.d). ''Gehena.'' Visuotinė lietuvių enciklopedija. [Žiūrėta 2022 m. gruodžio 12d.]</ref> Pats terminas yra kilęs iš [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] ir dažnai minimas [[Naujasis Testamentas|Naujajame Testamente]] (lotyniškai Gehenna; hebrajų kalba Ge(ben)-Hinnom) ir jo reikšmė — dejonių slėnis.<ref>[https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Gehena] ''Gehena Reikšmė''. (n.d.). Kas yra Gehena? Žodžio Gehena reikšmė. [Žiūrėta 2022 m. gruodžio 12 d.]</ref> Terminas „Pragaras“ taip pat naudojamas apibūdinti senovės graikų mirusiųjų buveines „Hadą“ ir „Tartarą“. Skirtingai nei termino „Pragaras“ reikšmė, [[Biblija|Biblijoje]] minimi terminai „Šeolas“ ir „Hadas“ labiau nurodo požeminį pasaulį, mirusiųjų karalystę, o ne vietoves, kur amžinai atliekami kankinimai.<ref name=":0" /><ref name=":1" /> Nors kai kurie naujieji testamentų raštai apibūdina „Hadą“ kaip kankinimą arba mirties viešpatavimą.
== Tikėjimo pragaru užuomazgos ==
Maždaug XVIII a. pr. Kr., ankstyvieji [[Tanachas|judėjų biblijos]] šventraščiai panaudojo terminą „[[Šeolas]]“ mirusiųjų pasauliui ir požemiui apibūdinti. Mirusių pasaulis buvo apibūdinamas kaip tamsos karalystė ir siejamas su terminais kaip: „Kapas“, „Dulkės“, „Prapultis“, „Duobė“ ir „Tyla“. Biblijoje „Šeolo“ kilmės vieta yra kažkur po žeme arba kalno papėdėje, kadangi mirusiųjų pasaulis yra nutolęs nuo dangaus.<ref name=":3">[https://www.vle.lt/straipsnis/seolas/]Lasman-Gudelytė, K.,(n.d.). ''Šeolas.'' Visuotinė lietuvių enciklopedija. [Žiūrėta 2022 m. gruodžio 12 d.]</ref>
Bet XVI a. pr. Kr., „Šeolas“ tapo labiau vertinamu kaip laikina vieta, kurioje visų mirusiųjų sielos laukdavo savo eilės prisikelti į kūnišką pavidalą, kad galėtų toliau egzistuoti pomirtiniame gyvenime. Nekaltų ir tyrų sielų laukė apsigyvenimas rojuje ir amžina [[Dievas|Dievo]] globa. O nuodemingų sielų - turėjo kentėti nuolatinį skausmą ir kančią pragare. Biblinis „Šeolo“ įvaizdis yra labai panašus į antikos poeto [[Homeras|Homero]], „[[Hadas (buveinė)|Hado]]“ aprašymą.<ref name=":3" /> Ten [[Apatija|apatiškos]] mirusiųjų dvasios paliktos lūkuriuoti požeminėje prieblandoje, apsuptos tylos ir aplinkos slogumo.<ref name=":2">[https://theconversation.com/what-is-hell-94560]Pierce M. J., (2018). ''What is hell?'' The Conversation [Žiūrėta 2022 m. gruodžio 12 d.]</ref>
IV a. pr. Kr. pradžioje po to, kai Graikijos karalius [[Aleksandras Makedonietis]] užkariavo [[Judėja|Judėją]], graikų kultūros elementai pradėjo daryti įtaką [[Žydai|žydų]] religiniam išprusimui. Tarp 65 ir 85 m. po Kr., pirmose evangelijose buvo paminėta, kad Jėzus atsižvelgia į žydų tautos tikėjimą šventąją Gehenos ugnimi. <ref name=":2" />
Ankstyvųjų viduramžių epochos metu pragaro paskirtis nepakito. Žmonės vis dar laikė pragarą kančios ir bausmių vieta, į kurią patenka tik nusidėję asmenys. Laikui bėgant žmonės praplėtė pragaro vaizdinį pridėdami vis naujų detalių, paminėdami duobes pilnas liepsnų, verdančio vandens upes, kuriose plaukioja gyvatės. Pragare galima išgirsti širdį veriančius kankinamų žmonių klyksmus ir užuosti tvaikų sieros kvapą.<ref name=":2" />
[[Vaizdas:Sandro Botticelli - La Carte de l'Enfer.jpg|miniatiūra|211x211px|Sandro Botticelli ''„Pragaro ratai“'']]
V a. po Kr. pradžioje viduramžių teologai teigė, kad pragaro kančia yra būti amžinai atskirtam nuo Dievo. Šis teiginys kilo iš suvokimo, kad pragare nebus įmanomas joks santykis su Dievu, kuris yra tobulas gėris, suteikiantis žmogui laimės ir džiausmo.<ref name=":4" /><ref name=":2" />
XIV a. po Kr. pradžioje Italų poetas [[Dantė|Dantė Aligjeris]] visuomenei pristatė išsamų pragaro aprašymą pirmame „[[Dieviškoji komedija|Dieviškosios komedijos]]“ skyriuje pavadinimu „Pragaras“. Pomirtinis pasaulis poemoje vaizduojamas piltuvo formos, besireminatis smaigaliu į žemės centrą. Pačiame pragare yra devyni kančios ratai — kuo ratas yra arčiau žemės centro, tuo sielų kančios yra didesnės ir sunkesnės.<ref>[[Dieviškoji komedija|''Dieviškoji komedija'']] (2018). Vikipedija laisvoji enciklopedija. [Žiūrėta 2022 m. gruodžio 14 d. ] </ref>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Commons|Hell|no=T}}
{{wikiquote}}
{{relig-stub}}
[[Kategorija:Pomirtinis pasaulis]]
|
