Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{ltbaz|Seriju baznycia.jpg|Vilkaviškio|Lazdijų|Lazdijų rajonas|Seirijai|Dainavos g. 1|tinkuotas mūras|[[1584]] m.|}}
[[Image:Seriju baznycia.jpg|thumb|300px|right|Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia]]
 
'''Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia''', stovi [[Vilkaviškio vyskupijaSeirijai|Seirijų]] miestelyje, prie [[LazdijųAlytus|Alytaus]]–[[Leipalingis|Leipalingio]] dekanataskelio. Turi [[Renesansas|renesanso]] bruožų.
 
Stovi [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajone]], [[Seirijai|Seirijų]] miestelyje, Dainavos g. 1, prie [[Alytus|Alytaus]] – [[Leipalingis|Leipalingio]] kelio. Tinkuoto mūro. Pastatyta [[1584]] m. Turi [[Renesansas|renesanso]] bruožų.
 
==Istorija==
 
Pirmoji bažnyčia pastatyta [[1537]] m. Apie [[1564]] m. [[Seirijai|Seirijų]] turtų savininkas [[Mikalojus Radvila Rudasis]] perėjo į evangelikų reformatų tikėjimą. Jis į katalikų bažnyčią pakvietė evangelikų reformatų kunigą. [[1584]] m. pastatyta nauja mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia. Ją [[1654]] m. užėmė katalikai. [[1664]] m. bažnyčia jiems atiduota. Po [[1687]] m. evangelikams reformatams pastatyta nauja mūrinė bažnyčia (nugriauta po [[1975]] m.).
 
Boguslavas Radvila [[1656]] m. katalikų klebonui paskyrė 6 sklypus miestelyje, 12 valakų ir 14 margų žemės. Metrikų knygos išlikusios nuo 16,78 m. Bažnyčia [[1744]] m. buvo kiauru stogu, be langų, begriūvanti. [[1777]] m. veikė parapinė mokykla. Simno dekanas [[1782]] m. įsteigė altariją ir jos išlaikymui dovanojo 10 tūkst, auksinų. Klebonas Pranas Nametkevičius ([[1774]] – [[1838]]) vietoj vėjo nugriautų 2 bokštų pastatė vieną. Begriūvanti bažnyčia [[1822]] m. uždaryta. Pamaldos laikytos naujoje prieglaudoje.
[[1584]] m. pastatyta nauja mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia. Ją [[1654]] m. užėmė katalikai.
 
[[1824]]–[[1825]] m. bažnyčia suremontuota ir [[1825]] m. pavyskupio [[Polikarpas Augustinas Marcejevskis|Polikarpo Augustino Marcejevskio]] konsekruota. [[Seirijai|Seirijų]] klebonas Simonas Strimavičius ([[1814]] [[1890]]) ir vikaras Kazimieras Jankaitis apkaltinti [[1863]] m. su [[procesija]] pasitikę sukilėlius. K. Jankaitis areštuotas, vėliau abu buvo policijos priežiūroje. Rusijos valdžia [[1866]] m. nusavino didumą bažnyčios turto; [[1869]], [[1878]] ir [[1884]] m. bažnyčiai statyti ir remontuoti paskyrė 9200 rbrublių, [[1886]] m. bažnyčią remti atsisakė. [[1877]]–[[1885]] m. [[Seirijai|Seirijų]] vikaras kunigas Antanas Katilius pamokslus sakė lietuviškai, mokė giesmių gimtąja kalba. Jis [[1893]] m. atkeltas į [[Seirijai|Seirijus]] klebonauti reikalavo giedoti lietuviškai.
[[1664]] m. bažnyčia jiems atiduota. Po [[1687]] m. evangelikams reformatams pastatyta nauja mūrinė bažnyčia (nugriauta po [[1975]] m.).
 
[[1907]] m. įsikūrė [[Žiburys (organizacija)|„Žiburio“ draugijos]] skyrius (pirmininkas kunigas P. Baltrušaitis). Jis [[1908]] m. įsteigė biblioteką-skaityklą, įkūrė senelių prieglaudą, suaugusiųjų mokymo kursus. Suburtas „Žiburio"„Žiburio“ choras. Nuo [[1908]] m. [[Žiburys (organizacija)|„Žiburio“ draugijos]] skyrius [[Seirijai|Seirijuose]] rengdavo viešus lietuviškus vakarus su vaidinimais. [[1909]]–[[1914]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius.
Boguslavas Radvila [[1656]] m. katalikų klebonui paskyrė 6 sklypus miestelyje, 12 valakų ir 14 margų žemės. Metrikų knygos išlikusios nuo 16,78 m. Bažnyčia [[1744]] m. buvo kiauru stogu, be langų, begriūvanti.
 
Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] rengtasi statyti naują bažnyčią. [[1910]] m. pradėta vežti mediena, gaminti kalkes, [[1913]] m. pastatyta plytinė, tačiau pasirengimo darbus nutraukė karas. Nuo [[1930]] m. [[Seirijai|Seirijuose]] klebonavo prelatas [[Juozas Laukaitis]] ([[1873]] [[1952]]), spaudos darbuotojas, Lietuvos seimo narys. Jis rūpinosi bažnyčios remontu. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] parengtas jos padidinimo projektas, išmūryti pamatai; J. Laukaitis [[1947]] m. suimtas, nuteistas 15 m. kalėti, [[1952]] m. mirė Vladimiro kalėjime.
[[1777]] m. veikė parapinė mokykla. Simno dekanas [[1782]] m. įsteigė altariją ir jos išlaikymui dovanojo 10 tūkst, auksinų. Klebonas Pranas Nametkevičius ([[1774]] – [[1838]]) vietoj vėjo nugriautų 2 bokštų pastatė vieną. Begriūvanti bažnyčia [[1822]] m. uždaryta. Pamaldos laikytos naujoje prieglaudoje.
 
[[1824]] – [[1825]] m. bažnyčia suremontuota ir [[1825]] m. pavyskupio [[Polikarpas Augustinas Marcejevskis|Polikarpo Augustino Marcejevskio]] konsekruota.
 
[[Seirijai|Seirijų]] klebonas Simonas Strimavičius ([[1814]] – [[1890]]) ir vikaras Kazimieras Jankaitis apkaltinti [[1863]] m. su [[procesija]] pasitikę sukilėlius. K. Jankaitis areštuotas, vėliau abu buvo policijos priežiūroje. Rusijos valdžia [[1866]] m. nusavino didumą bažnyčios turto; [[1869]], [[1878]] ir [[1884]] m. bažnyčiai statyti ir remontuoti paskyrė 9200 rb, [[1886]] m. bažnyčią remti atsisakė.
 
[[1877]] – [[1885]] m. [[Seirijai|Seirijų]] vikaras kunigas Antanas Katilius pamokslus sakė lietuviškai, mokė giesmių gimtąja kalba. Jis [[1893]] m. atkeltas į [[Seirijai|Seirijus]] klebonauti reikalavo giedoti lietuviškai.
 
[[1907]] m. įsikūrė [[Žiburys (organizacija)|„Žiburio“ draugijos]] skyrius (pirmininkas kunigas P. Baltrušaitis). Jis [[1908]] m. įsteigė biblioteką-skaityklą, įkūrė senelių prieglaudą, suaugusiųjų mokymo kursus. Suburtas „Žiburio" choras. Nuo [[1908]] m. [[Žiburys (organizacija)|„Žiburio“ draugijos]] skyrius [[Seirijai|Seirijuose]] rengdavo viešus lietuviškus vakarus su vaidinimais.
 
[[1909]] – [[1914]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius.
 
Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] rengtasi statyti naują bažnyčią.
 
[[1910]] m. pradėta vežti mediena, gaminti kalkes, [[1913]] m. pastatyta plytinė, tačiau pasirengimo darbus nutraukė karas. Nuo [[1930]] m. [[Seirijai|Seirijuose]] klebonavo prelatas [[Juozas Laukaitis]] ([[1873]] – [[1952]]), spaudos darbuotojas, Lietuvos seimo narys. Jis rūpinosi bažnyčios remontu. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] parengtas jos padidinimo projektas, išmūryti pamatai; J. Laukaitis [[1947]] m. suimtas, nuteistas 15 m. kalėti, [[1952]] m. mirė Vladimiro kalėjime.
 
==Architektūra==
eilutė 35 ⟶ 19:
Bažnyčia turi [[Renesansas|renesanso]] bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė, su pusapskrite [[wikt:Apsidė|apside]]. Vidus 3 [[wikt:Nava|navų]], atskirtų [[wikt:Piliorius|pilioriais]]. [[wikt:Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro ir metalinių pinučių.
 
[[Category:LietuvosLazdijų rajono bažnyčios]]
 
[[Category:Lietuvos bažnyčios]]
[[Category:Lazdijų rajonas]]
[[Category:Lazdijų dekanatas]]