Pragaras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Hortus Deliciarum - Hell.jpg|thumb|300px|Pragaro kančios, vaizduojamos Herado Landsbergiečio rankraštyje ''Hortus deliciarum'' ({{Lt|Malonumų sodas}})]]
'''Pragaras''' – [[kančia|kančios]] ir [[skausmas|skausmo]] vieta, į kurią po mirties turinčios patekti nusidėjėlių sielos. Figūruoja daugelyje [[tikėjimas|tikėjimų]].
[[literatūra|Literatūroje]] ir [[menas|mene]] pragaras neretai vaizduojamas su [[derva|dervos]] katilais ir kitokiais [[kankinimas|kankinimo]] atributais.
[[Apreiškimas Jonui|Apreiškimo Jonui knygoje]] paminėtas ežeras degantis ugnimi ir siera, tačiau jo nederėtų painioti su vieta, į kurią, [[Krikščionys|krikščionių]] manymu, po mirties patenka nusidėjėliai. [[Teologija|Teologiniu]] požiūriu, pragaras ir [[Abraomas|Abraomo]] prieglobstis yra laikinos vietos, kur numirusieji laukia [[Paskutinis teismas|paskutinio teismo]]. Po jo, teisieji gyvens Naujojoje Žemėje, nusidėjėliai – ugnies ežere. Pragare, pasak legendų, gyvena raudoni, raguoti [[Velnias|velniai]]. Vietoje jų pėdų – [[Naminė ožka|ožkos]] kanopos, rankose jie nešasi šakes. Jų vadovas, vadas – ypač didelis velnias, [[Liuciferis]].
== Žodžio kilmė ==
Žodis „pragaras“ kilęs nuo žodžio ''pra-gerti'' („sugerti, įsiurbti“; plg. „praraja“ kilusi nuo žodžio ''praryti'').<ref>[[Vincas Urbutis]]. Baltų etimologijos etiudai. Vilnius, „Mokslas“, 1981. 22, 35 p.</ref><ref>[[Ernst Fraenkel]]. ''Litauiches Etymologysches Wörterbuch''. I–II t. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1962–1965. p. 643.</ref>
== Šaltiniai ==
| |||