Gudeliai (Adutiškis): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
Postavų g. 1,
Adutiškis, LT-18290 Švenčionių r.,
Tel. (8 387) 59 257
Tel./faks. (8 387) 59 257
Plotas 12531,14 ha, iš jų 80,2 proc. užima žemės ūkio naudmenos, 7,4 proc. - miškai, 0,4 proc. - vandenys, 12 proc. - kitos paskirties plotai. Gyventojų skaičius - 1448, iš jų 648 vyrai, 800 moterų, 1080 lietuvių, 165 lenkai, 108 baltarusai, 91 rusas, 4 kitos tautybės žmonės. Gyventojų tankumas - 11,9 žm/kv. km.
Seniūnijos centras - Adutiškio miestelis, esantis 29 km nuo Švenčionių. Adutiškyje gyvena 826 žmonės. Seniūnijoje yra 26 gyvenvietės. Didesnės - Jakelių k. (87 žm.), Lasiškės k. (63 žm.), Lazdinių k. (65 žm.), Svilionių k. (84 žm.).
Adutiškis išsidėstęs puikioje vietoje prie Kamajos upės, ten, kur ši vingiuota, šlaitai raguvoti. Miestelis išsidėstęs ant kalvų. Didesni miškų masyvai yra apie Antanų, Medinų, Mociškės kaimus. Čia auga drebulynai, eglynai, beržynai. Antanų giria nuo seno buvo užmirkusi, su raistais, spanguolynais (dabar botaniniai draustiniai). Verta sustoti prie legendinės Raimos pušies (sena, kryžiais išraižyta pušis, prie kurios prancūzmečiu žuvo nuo žmonių keršto bėgęs Adutiškio dvaro užvaizdas).
Adutiškis pirmą kartą paminėtas 1501 m. Lietuvos metrikoje. 1608 m. Adutiškyje pastatyta bažnyčia. 1790 m. įkurta parapinė mokykla ir prieglauda. 1795 m Adutiškio apylinkę nusiaubė rusų, 1811-1812 - prancūzų kariuomenė. Per 1863 m. sukilimą iš Vileitų kaimo į Sibirą buvo ištremtos sukilėlius rėmusios šeimos. XIX a. pabaigoje miestelis tapo valsčiaus centru. Čia vykdavo garsūs turgūs, veikė mokykla. Per Adutiškį nutiesus geležinkelį, miestelis išaugo. 1913 m. čia kunigo B. Krištaponio rūpesčiu pastatyta Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (mūrinė). Pirmojo pasaulinio karo metai Adutiškio apylinkių gyventojams buvo ypač sunkūs: čia 3 metus buvo vokiečių ir rusų fronto linija. Gyventojai buvo išvaryti, kaimai sudeginti. 1918 m. pasitraukus vokiečiams, užėjo bolševikai. 1920 m. apie 3 mėnesius išsilaikė Lietuvos valdžia. Vargoninkas L. Bielinis organizavo savanorius į Lietuvos kariuomenę, steigė lietuviškas mokyklas. Tačiau greitai Vilniaus kraštą užėmė (iki 1939 m) lenkai, kurie stengėsi primesti savo kalbą. Lietuviai tam priešinosi. Aktyviai veikė "Ryto" švietimo draugija, beveik visuose kaimuose buvo Šv. Kazimiero draugijos narių, savo darbą atliko knygnešiai. Tačiau 1938 m. jau buvo uždarytos visos lietuviškos mokyklos. 1939 m. apylinkes užėmė sovietinė kariuomenė, ir jos buvo prijungtos prie Baltarusijos. Adutiškis tapo rajono centru. Valdžia ėmėsi rusinimo politikos, įsteigė rusų ir baltarusių dešimtmetę mokyklą. 1940 m. iš Adutiškio geležinkelio stoties sovietai trėmė gyventojus į Sibirą, buvo suimti visi Šv. Kazimiero draugijos pirmininkai. Adutiškis labai nukentėjo per antrąjį pasaulinį karą. Buvo sudegintas, sugriautas miestelio centras. 1942 - 1944 m. pamiškių kaimų žmonės kentėjo nuo sovietinių partizanų plėšikavimo. 1944 m. vokiečiai traukdamiesi susprogdino malūną, tiltą, linų fabriką. Tais pačiais metais buvo paskelbta mobilizacija į sovietinę kariuomenę, kurios vyrai vengė. Rudenį Antanų miške susibūrė Lietuvos partizanų būrys, vadovaujamas A. Griškėno - Karužio . Jį suėmus, ,,Tigro" būriui ėmė vadovauti karininkas Vincas Žaliaduonis-Rokas. Pokariu Sibiro lageriuose kalėjo 23 vyrai iš miestelio, o apylinkėje nuo sovietinių okupantų nukentėjo 172 žmonės. 1949 m. gyventojai buvo priversti jungtis į kolūkius. Melioracija sunaikino vienkiemius.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo kilęs konfliktas su Baltarusija dėl Adutiškio geležinkelio stoties. Dabar siena su Baltarusija eina pietiniu miestelio pakraščiu, geležinkelio linija skiria dvi valstybes.
Adutiškio seniūniją garsina Lazdinių - Adutiškio etnografinis ansamblis, suburtas mokytojos P. Krivickienės. Tai nuolatinis respublikinių konkursų, festivalių dalyvis, ne kartą laimėjęs prizines vietas. Lazdinių - Adutiškio etnografinis ansamblis pripažintas geriausiu Lietuvos kaimo ansambliu ir apdovanotas ,,Aukso Paukšte". Mokytoja T. Pivoriūnaitė sukaupė žinių apie gyvenvietės ir ūkio istoriją.
Verslas: žemės ir miškų ūkis, trikotažo pramonė, gyventojų aptarnavimas.
Seniūnijoje yra: pašto įstaiga (Centrinės aikštės g. 8, autobusų stotelė, vaikų lopšelis darželis, vidurinė mokykla (Postavų g. 36, Adutiškis tel. (8 387) 59 244), 3 bibliotekos, bažnyčia, 2 kaimo klubai, poliklinika (Ąžuolo g. 2, Adutiškis, tel. (8 387) 59 175), medicinos punktas (Jakelių k., tel. (8 387) 42 516), vaistinė, muitinės postas, pasienio užkarda, 6 parduotuvės, UAB "Irvė"(siuvykla), 2 girininkijos.
| |||