Helovinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 88.222.8.29 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 4:
 
== Šventės istorija ==
Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų [[naujieji metai|naujųjų metų]] ir mirusiųjų šventėse.Popiežius [[VIIIBonifacas amžius|800]]IV 609 m. buvusią keltišką pagonišką [[katalikaiSamhain|katalikųSauino]] [[bažnyčia]] šią šventę pavadino [[Visų šventųjų diena]],o ir731-741 leidom.  Popiežius Grigalius III šią šventę jau leido oficialiai švęsti [[lapkričio 1]] d. Taigi tą dieną žmonės ir toliau galėjo švęsti savo įprastą šventę, tik kitu pavadinimu.


Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.
 
Veikiausiai šiandien švenčiamo Helovino pagrindinis šaltinis − tai keltiška [[Samhain|Sauino]] šventė. [[Keltai|Keltų]] naujieji metai prasidėdavo [[lapkričio 1]] d. O šventė, kuri prasidėdavo [[Naujieji metai|Naujųjų metų]] išvakarėse, būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėjo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakare žmonės užgesindavo savo namų [[Židinys|židinius]]. Druidai iš [[ąžuolas|ąžuolo]] (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką naujųjų metų laužą. Jame jie degindavo paaukotus [[gyvūnas|gyvūnus]]. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais vilkėdavo specialiais kostiumais, pagamintais iš gyvulių odos ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį.