15:11, 16 spalio 2022 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 856 keitimai S Atmestas 78.56.72.221 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti ← Prieš tai darytas keitimas		23:58, 2 lapkričio 2022 versija taisyti anuliuoti 88.222.8.29 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: == Šventės istorija == Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų [[naujieji metai\|naujųjų metų]] ir mirusiųjų šventėse. [[VIII amžius\|~~800~~731-741]] <nowiki/>m. [[katalikai\|katalikų]] [[bažnyčia]] (Grigalius III) šią šventę pavadino [[Visų šventųjų diena]] ir leido ją oficialiai švęsti [[lapkričio 1]] d. Taigi žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis. Veikiausiai šiandien švenčiamo Helovino pagrindinis šaltinis − tai keltiška [[Samhain\|Sauino]] šventė. [[Keltai\|Keltų]] naujieji metai prasidėdavo [[lapkričio 1]] d. O šventė, kuri prasidėdavo [[Naujieji metai\|Naujųjų metų]] išvakarėse, būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėjo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakare žmonės užgesindavo savo namų [[Židinys\|židinius]]. Druidai iš [[ąžuolas\|ąžuolo]] (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką naujųjų metų laužą. Jame jie degindavo paaukotus [[gyvūnas\|gyvūnus]]. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais vilkėdavo specialiais kostiumais, pagamintais iš gyvulių odos ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį.

Helovinas: Skirtumas tarp puslapio versijų