Lageras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: da, de, fi, fr, ja, nl, simple, th
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių („Spaten“, „saugomas“, „gaivesnį“, „švaresnį“) ir brūkšnių taisymas
Eilutė 1:
[[Image:Pils_Pinte.jpg|thumb|right]]
'''Lager''' (arba '''apatinės fermentacijos alus''') - tai lengvo skonio [[alus]], fermentuojamas žemoje terperatūroje lėto poveikio alaus [[mielės|mielėmis]], bei brandinamas (laikomas) tam tikrą laiką vėsiai. ''Lager'' yra vienas iš trijų pasaulyje egzistuojančių [[Alaus rūšys|alaus tipų]], šio tipo alus yra populiariausias pasaulyje. Labiausiai paplitę yra [[Šviesusis lager|šviesieji lager tipo alūs]] (''pale lager'').
 
''Lager'' alaus rūšių skonis gali įvairuoti nuo salsvo iki kartaus, spalva - nuo skaidrios gelsvos iki juodos. Dauguma lager tipo alaus rūšių yra šviesios spalvos, turi daug angliarūgštės, vidutiniškai arba stipriai jaučiamas apynių skonis, 3-5% alkoholio tūrio.
 
== Istorija ==
XIX a. Bavarijos aludariai išvirtą alų tam tikrą laiką laikydavo vėsiai, kad jis subręstų. Šitokį alų jie vadino ''Lagerbier'' (vokiškai ''lagern'' reiškia ''saugoti''). Šitokia praktika palaipsiui vystėsi keletą šimtmečių, susidarė alaus mielių rūšis, gyvenanti (ir vykdanti fermentaciją) žemoje temperatūroje. Šios rūšies mielės nusėda į indo apačią (iš čia apibūdinimas ''apatinės fermentacijos alus'').
 
1820-1830 m. [[Miunchenas|Miuncheno]] ([[Bavarija]]) alaus daryklos "Spaten"„Spaten“ savininkų sūnus Gabriel Sedlmayr keliavo po Europą, siekdamas patobulinti savo alaus gamybos žinias. Sugrįžęs į Miuncheną, įgytas žinias jis panaudojo kurdamas stabilesnio skonio lager alaus gamybos būdą. Tų laikų lager alus skyrėsi nuo šiuolaikinio šviesiojo alaus; kadangi Miuncheno apylinkių vanduo yra kietas, alus buvo tamsios spalvos.
 
Naujas pagerinto lager alaus receptas sparčiai plito Europoje. 1840-1841 m. Sedlmayro draugas Anton Dreher, naudamasis naujuoju receptu, pagerino [[Viena|Vienoje]] gamintą alų. Kadangi Vienoje vanduo buvo minkštesnis, buvo galima naudoti švelnesnį salyklą, alus buvo gintarinės-rausvos spalvos.
 
1842 m. bavaras aludaris [[Čekija|Čekijos]] [[Pilzenas|Pilzeno]] mieste naująjį lager receptą išbandė su vietiniu salyklu ir vietiniu (ypač minštu) vandeniu. Išvirtas alus buvo labai šviesios, auksinės spalvos. Ši nauja alaus rūšis, žinoma kaip ''Pilsener'' arba ''[[Pilsner]]'' (sutrumpintai - ''Pils''), susilaukė didžiulio pasisekimo ir sparčiai pradėjo plisti po Europą.
 
== Gamyba ==
Lager tipo mielės (''Saccharomyces pastorianus'' ar ''Saccharomyces carlsbergensis'') fermentuoja [[misa|misą]] žemoje temperatūroje, ir nusėda indo apačioje.
 
Pirminė fermentacija paprastai vyksta 7-12°C temperatūroje, ją seka ilga antrinė fermentacija 0-4°C temperatūroje. Šios antrosios fazės (dėl kurios šio tipo alus ir vadinamas ''lager'', nes "saugomas"„saugomas“ šaltai) metu alus tampa skaidrus, o skonis - švelnus, šaltyje susidaro esteriai ir kiti šalutiniai produktai, lemiantys "gaivesnį"„gaivesnį“ ir "švaresnį"„švaresnį“ skonį. Kartu aluje susidaro angliarūgštė.
 
Aukštos kokybės alūs brandinami žemoje temperatūroje ilgą laiką (iki kelių mėnesių). Šiuolaikinėmis technologijomis gaminamos žemesnės kokybės pigesnio alaus rūšys brandinamos žymiai trumpiau, vos 1-3 savaites.
 
== Rūšys ==
* [[Šviesusis lager]] (Pale lager) - šiam tipui priklauso Lietuvos didžiųjų daryklų gaminamos šviesiojo alaus rūšys
** [[Pilsner]]
** [[Dortmunder Export]]
Eilutė 33:
* [[Vienna lager]]
* [[Kellerbier]]
* [[Baltijos porteris]] - centrinės ir rytų Europos šalyse verdamas alus, skoniu panašus į [[Porteris|porterį]], tačiau gaminamas ne viršutinės fermentacijos (kaip porteris), o apatinės fermentacijos būdu