Jahvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puslapis keičiamas tekstu „== Šaltiniai == {{Išnašos}} Kategorija:Žydų mitologija Kategorija:Judaizmas“ |
S Atmestas 84.15.185.50 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žymos: Atmesti Nevienareikšmės nuorodos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:YHWH Goya.jpg|thumb|200px|„Dievo vardas“. [[Francisco de Goya|Gojos]] 1772 m. paveikslas su įrašytu tetragramatonu]]
[[Vaizdas:Zeus Yahweh.jpg|thumb|240px|Persiška drachma, kaip spėjama galimai vaizduojanti Jahvę]]
'''Jahvė''' arba '''''Jehova''''' ({{he|יהוה|yhwh}}, {{grc|ιαβε}} žr. [[tetragramatonas]]) [[judaizmas|judaizme]] – neištartinas [[dievas|Dievo]] vardas. Pasak [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]], jis buvo atskleistas [[teofanija|teofanijos]] ant Horebo kalno metu Mozei. Kai [[Mozė]], kuriam dievas reiškėsi degančiu krūmu, jo klausia „koks jo vardas“, dievas jam atsako „Aš esmi [esąs]“. Tada dievas Mozei byloja: „apsireiškiau [[Abraomas|Abraomui]], [[Izaokas|Izaokui]] ir [[Jokūbas|Jokūbui]] kaip Dievas visagalis“ (''el sadday''), o savo vardu 'Dievas' (Jahvė, YHWH) jiems neatsiskleidžiau„; tokiu atžvilgiu šis dievo poelgis suprantamas kaip išskirtinio atvirumo Mozei aktas. Dievoraiškos ant [[Sinajaus kalnas|Sinajaus kalno]] metu, kaip ir pažadėjo Mozei, jis susitvenkė į debesį ir pasiliko ten greta jo, ir ištarė Jahvės vardą.
Dėl [[Dekalogas|Dekaloge]] įtvirtinto draudimo tarti Dievo vardą be reikalo, pagal judėjų įstatymus vardas Jahvė užrašomas keturiomis hebrajiškomis priebalsėmis (tetragramatonu). Pasakojama, kad Jahvės vardą kartą per metus (Apsivalymo dieną) ištardavo bet taip, kad aplinkiniai negirdėtų, vyriausiasis šventikas. Tuo tarpu Dievo vardo skambesio paslaptis būdavo perduodama vyriausiojo šventiko giminėje. Nuo [[III a. pr. m. e.]] vardas Jahvė buvo paverstas visišku [[tabu]], o jo vietoje skaitant šventraščius būdavo tariamas žodis ''Adonai'' (“Viešpats"). Dėl to, kai [[VII a.]] mazoretai atliko Biblijos teksto įbalsinimą (balsių įterpimą į tik priebalsėmis žymėtą tekstą), radę žodį YHWH (o jis visoje Biblijoje sutinkamas >7000 kartų), jam pridėdavo žodžio ''Adonai'' balses. Todėl viduramžių krikščioniškoje tradicijoje atsirado Dievo vardo skaitymas kaip „Jehova“.
Tradicinis Rašto aiškinimas ir šiuolaikiniai (patvirtinti nebiblijinių graikiškų, asiriškų-babilonietiškų ir kt. šaltinių) tetragramos skaitymą „Jahvė“ kildina visų pirma iš paties biblijinio Dievo paaiškinimo „Aš esmi [esąs]“ ir jame esančio veiksmažodžio ''hyh/hwh'', reiškiančio „esėti, būti, gyventi“.
Dievo vardas gali būti suprastas keleriopai: arba „Jis esti“ (t. y., jis iš tiesų egzistuoja), arba „Jis esti gyvas [dievas]“, arba „Jis esti gyvenimas“ (vietoje „[[gyvenimas]]“ taip pat gali būti suprantama „[[būtis]]“, „esamybė“, „sutverėjas“, „kūrėjas“). Be to, būta bandymų aiškinti žodį Jahvė siejant jį su alsavimo, dvelkimo, nuolatinio kūrimo reikšmėmis, griausmavaldyste, vaisingumu, kalbėjimu.
Vardas Jahvė kilęs iš itin senų laikų. Seniausias vardo paminėjimas yra Biblijoje siejamas su „prieštvaninių“ patriarchų laikmečiu (''tada pradėjo šauktis vardo Jahvė''). Dievo vardu Jahvė kultas senovėje gyvavo tarp įvairių vakarų [[semitai|semitų]] genčių (žr. [[Jevo]]). Įvairių tyrinėtojų nuomone, dievas vardu Jahvė pradžioje kaip dievas garbintas tik vienos senovės izraelitų genties judėjų. Vėliau jis tapęs vyriausiuoju genties dievu, o paskui – senovės Izraelio genčių sąjungos sergėtoju.<ref>{{MITe|М. Б. Мейлах|Яхве}}</ref>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
| |||