Raudondvario dvaras (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.2 |
||
Eilutė 21:
[[1831 sukilimas|1831 m. sukilimo]] metu rūmai apdegė, todėl [[1832]]–[[1840]] m. Tiškevičiai juos atstatė ir šiek tiek rekonstravo, buvo pertvarkyti ir papildomai pastatyti kiti mūriniai dvaro pastatai: oranžerija ([[1837]]–[[1839]] m.), pietinės oficinos antrasis aukštas ([[1839]] m.), šiaurinė oficina ([[1840]] m.), XIX a. viduryje – arklidės ir ratinė. Po [[1855]] m. rekonstrukcijos jie tapo dar puošnesni ir įgijo [[neogotika|neogotikos]] bruožų. Darbams vadovavo [[Cezaris Anikinis]]. Valdant Tiškevičiams (iki [[1915]] m.) dvaras garsėjo kaip kultūros ir meno centras. Rūmuose buvo dailės galerija, biblioteka (apie 10–20 tūkst. knygų ir rankraščių, siekiančių XVI–XVII amžių).
[[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metais dvaro rūmuose buvo įsikūrusi vokiečių [[Oberostas|Oberosto]] štabas, jame tarnavo garsus rašytojas [[Arnold Zweig|Arnoldas Cveigas]]. Apie tuos laikus jis parašė ir 1937 m. išleido istorinį romaną ({{de|„Einsetzung eines Königs“}}; lietuvių kalba: ''„Mindaugas II“'' /vertė K. Urbonavičius/ – Vilnius: Valst. grož. lit. l–kla, 1955).<ref>[https://www.panrs.lt/leidiniai/petras/2007/kelelis11.pdf Petras Juknevičius. ''Kur tas kelelis pilkas'' // Tėvynė, 2007 m. liepos 4 d., Nr. 50 (6525); psl. 5] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100613190149/http://www.panrs.lt/leidiniai/petras/2007/kelelis11.pdf |date=2010-06-13 }}</ref>
[[1927]]–[[1942]] m. rūmuose Lietuvos moterų globos komitetas įsteigė vaikų namus. [[1944]] m. besitraukdami vokiečiai sunaikino rūmus ir oranžeriją, juos sudegino.
| |||