Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žyma: Nevienareikšmės nuorodos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Pleistocene SAfile11349843_Kazlauskas_webd.jpggif|thumb|PleistocenoRičardas faunaKazlauskas]]
'''Ričardas Kazlauskas''' ([[1927]] m. [[rugsėjo 14]] d. Vilniuje – [[2014]] m. [[rugsėjo 6]] d. Vilniuje) – Lietuvos gamtininkas, [[zoologija|zoologas]], pedagogas, profesorius.
'''Pleistocenas''' – [[Kvarteras|kvartero]] periodo epocha, kuri prasidėjo prieš 2,588 mln. metų, baigėsi prieš 12 tūkst. m. ir apėmė besikartojančių ledynmečių laikotarpį.
 
Abu tėvai baigė Vilniaus mokytojų seminariją, dirbo [[Druskininkai|Druskininkų]] apylinkių lietuviškų pradžios mokyklų mokytojais, priklausė [[Lietuvių švietimo draugija Rytas|„Ryto“]] draugijai. Sesuo iš mamos antrosios santuokos – aktorė [[Dalia Melėnaitė]]. Vaikystę praleido [[Latežeris (kaimas)|Latežerio]] kaime, nuo [[1937]] m. su tėvais gyveno Vilniuje. [[1947]] m. baigė [[Vilniaus jėzuitų gimnazija|Vilniaus 1-ąją berniukų gimnaziją]], stojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, tačiau persigalvojo. [[1952]] m. baigė [[Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas|Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą]], įgijo biologo-zoologo specialybę. Nuo 1947 m. dirbo Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Zoologijos katedroje: iš pradžių vyr. laborantu, 1952–[[1955]] m. aspirantu, nuo [[1956]] m. vyr. dėstytoju; nuo [[1966]] m. docentas, nuo [[1992]] m. profesorius. [[1963]] m. biologijos mokslų kandidatas, [[1993]] m. nostrifikuotas daktaru (gamtos mokslai). [[1995]] m. parengė habilituoto gamtos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos drugiai (''Macrolepidoptera''), upių vabzdžiai (''[[Ephemeroptera]]'', ''[[Plecoptera]]'', ''[[Trichoptera]]'') ir jų paplitimo dėsningumai“ (neginta).
Pleistoceno epocha prasidėjo po [[pliocenas|plioceno]], o po jos prasidėjo [[holocenas]]. Pleistoceno pabaiga sutampa su paskutinio ledynmečio pabaiga. Pleistoceno pabaiga taip pat sutampa su paleolito epochos pabaiga archeologijoje. Svarbiausiais pleistoceno įvykiais galima laikyti didžiulių ledynų formavimąsi. Didžiausių apledėjimų laikotarpiais iki 30 % Žemės sausumos buvo padengta ledynų. Šiauriniame pusrutulyje (Eurazija ir Šiaurės Amerika) pleistocenui buvo būdinga savotiška gyvūnija, kurioje buvo [[Mamutas|mamutai]], [[Gauruotasis raganosis|gauruotieji raganosiai]], [[Urvinis liūtas|urviniai liūtai]], [[Bizonas|bizonai]], [[Jakas|jakai]], [[Gigantiškasis elnias|gigantiškieji elniai]], laukiniai arkliai, [[kupranugariai]], [[lokiai]] (tiek tebegyvuojančios, tiek išmirusios rūšys), gigantiškieji gepardai, hienos, stručiai, daugybė antilopių rūšių. Pagal vyraujančią sampratą, šį gyvūnų pasaulį sunaikino pirmykščiai medžiotojai paskutinio ledynmečio pabaigoje.
 
Pagrindinė mokslų darbo sritis – buvusių SSRS upių [[entomologija|entomofauna]], [[drugiai|Lietuvos drugiai]], [[apsiuvos]], [[ankstyvės]], [[lašalai]]. 1963 m. VU Gamtos fakulteto mokslinėje taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR upių entomofauna (''Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera'') ir jos reikšmė [[upėtakis|upėtakių]] mitybai“ (mokslinis vadovas [[Steponas Jankauskas]]). Disertacijoje apibendrino visų svarbiausių Lietuvos upių ir daugelio jų intakų entomofauną, jos ekologijos tyrimus. Kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu detaliai ištyrė [[Karklė (Nemunas)|Karklės]] upėtakinio upelio zoobentosą, išanalizavo įvairaus amžiaus upėtakių mitybą priklausomai nuo sezono. Ypatingą dėmesį skyrė [[lašalai|lašalų]] sistematikai, aprašė kelias naujas mokslui [[rūšis]]. Išnagrinėjo lašalų paplitimą [[Pabaltijis|Pabaltijyje]] ir daugelyje buvusios [[SSRS]] regionų.
XIX a. pradžioje išmokta atskirti chaotiškai išsidėsčiusias ledynmečio nuosėdas Šiaurės Europoje, Šiaurės Vakarų Europoje ir Alpėse nuo po jomis esančių sluoksnių. Tuo metu šie sedimentai interpretuoti tebesiremiant bibline tvano istorija. Tik įsitvirtinus [[Ledynmetis|ledynmečio]] teorijai, vėlyvojo [[Kvarteras|kvartero]] nuogulos buvo padalintos į diliuvijų ir aliuvijų. Vėliau šias sąvokas pakeitė pleistocenas ir holocenas. 1829 m. Jules Desnoyers pasiūlė kvartero sąvoką nuosėdoms, kurios buvo gerokai jaunesnės nei [[terciaras|terciaro]]. 2004 m. terciaro ir kvartero sąvokas pakeitė paleogenas ir neogenas, atitinkamai buvo pakeistos stratigrafinės ribos. Pleistoceno sąvokos autorius – škotų mokslininkas [[Charles Lyell]], pirmajame savo knygos „Geologijos pagrindai“ (1830 m.) pasiūlęs padalinti terciarą į keturias geologines epochas (įskaitant ir senąjį bei naująjį plioceną). 1839 m. jis pasiūlė naująjį plioceną vadinti pleistocenu.
 
Lygiagrečiai tyrinėjo ir kitą vabzdžių grupę – dieninius [[drugiai|drugius]]. Per 20 darbo metų tapo žymiausiu šios srities specialistu Lietuvoje. Ypač vertingų duomenų sukaupė apie dieninių drugių gausumą, migraciją, zoogeografiją, retų rūšių apsaugą. Parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje spalvotą Lietuvos drugių atlasą, Vilniaus universitete sukaupė didelę drugių kolekciją. Kartu R. Kazlauskas buvo didelis Lietuvos paukščių žinovas.
'''[[Pleistocenas|Daugiau…]]'''
 
Organizavo ir dalyvavo daugelyje mokslinių ekspedicijų į įvairius buvusios SSRS regionus. Dalyvavo tarptautinėse ekspedicijose: [[1981]] m. – [[Kuba|Kuboje]], [[1994]] m. – [[Helgolandas|Helgolando]] saloje Šiaurės jūroje, 1995 m. – prie [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] ([[Kroatija]]); parsivežė gausias drugių bei hidrobiontų kolekcijas.
 
Paskelbė apie 100 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. [[TLE|Tarybų Lietuvos enciklopedijos]] ir [[LTE|Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos]] mokslinis konsultantas, vienas iš [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonosios knygos]] kūrimo iniciatorių. [[1964]]–[[2004]] m. vedė gamtai skirtas radijo ir televizijos laidas „Langas į gamtą“, „Vakaras su tėveliu“, „Gamtos duris atvėrus“ (paruošė apie 200 laidų). [[Lietuvos entomologų draugija|Lietuvos entomologų]], [[Lietuvos hidrobiologų draugija|Lietuvos hidrobiologų]], [[Lietuvos ornitologų draugija|Lietuvos ornitologų]] draugijų narys.
 
'''[[PleistocenasRičardas Kazlauskas|Daugiau…]]'''
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.