Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Image:Kretinga side facade.jpg|thumb|230px|Šoninis fasadas]]▼
[[Image:kretingos_baznycia_didysis_altorius.JPG|thumb|230px|Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai didysis altorius]]▼
==Istorija==
Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta [[1602]] m. ([[Kretingsodis|Kretingsodyje]]) ir įsteigtas bernardinų vienuolynas. [[1610]]–[[1617]] m. Žemaičių seniūno ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] etmono [[Jonas Chodkevičius|Jono Chodkevičiaus]] iniciatyva pastatyta nauja mūrinė bažnyčia su vienuolynu.
[[1672]] m. bažnyčia atnaujinta ir padidinta. XVIII a. veikė parapinė mokykla ([[1836]] m. pertvarkyta į valdinę). XVIII a. pranciškonai pastatė Šv. Antano garbei skirtą altorių, kurį [[1795]] m. [[liepos 22]] d. konsekravo žemaičių vyskupas [[Antanas Domininkas Tiškevičius]].▼
[[1907]]
Prasidėjus Lietuvos okupacijai, [[1940]] m. [[liepos 26]] d., sovietinė valdžia uždarė vienuolyną. [[1941]] m. [[birželio 26]] d. [[Kretinga|Kretingoje]] kilęs gaisras smarkiai nuniokojo bažnyčią ir vienuolyno pastatus. [[1949]] m. sovietinė valdžia konfiskavo bažnyčios turtą ir apribojo jos veiklą. Klebonas Antanas Puodžiūnas ([[1896]]–[[1980]]) [[1947]] m. ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą grįžo [[1956]] m.▼
▲XVIII a. pranciškonai pastatė Šv. Antano garbei skirtą altorių, kurį [[1795]] m. [[liepos 22]] d. konsekravo žemaičių vyskupas [[Antanas Domininkas Tiškevičius]].
[[1950]] m. bažnyčia remontuota. [[1982]] m. klebono [[Bronislovas Burneikis|Bronislovo Burneikio]] rūpesčiu atstatytas per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] sugriautas bokštas, sutvarkyta šventoriaus tvora. Klebonas ir [[Telšiai|Telšių]] vyskupijos kancleris pasistatę liejyklą nuliedino 3 varpus ir įkėlė į bažnyčios bokštą.▼
▲[[1907]] – [[1912]] m. pagal Krokuvos architekto restauratoriaus Slavomiro Odživolskio projektą bažnyčia perstatyta. Prijungtos dvi šoninės navos, išmūrytas transeptas su puošniais frontonais. Virš transepto pastatytas naujas medinis bokštas su keturiais šoniniais bokšteliais.
▲Prasidėjus Lietuvos okupacijai, [[1940]] m. [[liepos 26]] d., sovietinė valdžia uždarė vienuolyną. [[1941]] m. [[birželio 26]] d. [[Kretinga|Kretingoje]] kilęs gaisras smarkiai nuniokojo bažnyčią ir vienuolyno pastatus. [[1949]] m. sovietinė valdžia konfiskavo bažnyčios turtą ir apribojo jos veiklą.
▲[[1982]] m. klebono [[Bronislovas Burneikis|Bronislovo Burneikio]] rūpesčiu atstatytas per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] sugriautas bokštas, sutvarkyta šventoriaus tvora. Klebonas ir [[Telšiai|Telšių]] vyskupijos kancleris pasistatę liejyklą nuliedino 3 varpus ir įkėlė į bažnyčios bokštą.
Netoli bažnyčios pranciškonų iniciatyva [[1933]] m. įrengta Lurdo grota, restauruota [[1989]] m.
eilutė 32 ⟶ 19:
[[1989]] m. į [[Kretinga|Kretingą]] sugrįžo pranciškonų vienuoliai, ir [[lapkričio 19]] d. jie aukojo pirmąsias Šv. Mišias.
[[Kretinga|Kretingoje]] gyveno vienuolis botanikas [[Jurgis Pabrėža]] ([[1771]]
==Architektūra==
▲[[Image:Kretinga side facade.jpg|thumb|left|230px|Šoninis fasadas]]
Bažnyčia turi [[Gotika|gotikos]] ir [[Renesansas|renesanso]] bruožų, [[wikt:Bazilika (pastatas)|bazilikinė]], su pusapskrite [[wikt:Koplyčia|koplyčia]] ir aukštu bokštu. Vidus 3 [[wikt:Nava|navų]]. Yra 7 [[Barokas|barokiniai]] [[wikt:Altorius|altoriai]]. Po bažnyčia yra didikų palaidojimų su paminklinėmis lentomis, herbais. Šventorių supa mūrinė tvora. Netoli yra senos kapinaitės, apjuostos plytų mūro tvora.
eilutė 50 ⟶ 39:
<gallery>
▲
Image:kretingos_baznycia_vitrazas.jpg|Bažnyčios vitražas
Image:kretingos_baznycia_koplycia.JPG|Koplyčia
eilutė 55 ⟶ 45:
</gallery>
[[Category:
|