17:50, 12 rugsėjo 2022 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		11:32, 19 rugsėjo 2022 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai Nėra keitimo santraukos Žyma: Nevienareikšmės nuorodos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:~~Raganairlietussenas~~Pleistocene SA.jpg\|thumb\|~~Pirmojo leidimo~~Pleistoceno ~~viršelis~~fauna]] '''Pleistocenas''' – [[Kvarteras\|kvartero]] periodo epocha, kuri prasidėjo prieš 2,588 mln. metų, baigėsi prieš 12 tūkst. m. ir apėmė besikartojančių ledynmečių laikotarpį. '''„Ragana ir lietus“''' – [[1993]] m. pasirodęs [[Jurga Ivanauskaitė\|Jurgos Ivanauskaitės]] romanas, laikomas skandalingiausiu autorės kūriniu. Pasirodžius pirmajam leidimui, [[Lietuva\|Lietuvoje]] dvi savaites drausta jį pardavinėti. Teigta, jog „Ragana ir lietus“ neatitinka tautos etinių normų (romane aprašoma pasaulietės ir [[kunigas\|kunigo]] meilės istorija). Pleistoceno epocha prasidėjo po [[pliocenas\|plioceno]], o po jos prasidėjo [[holocenas]]. Pleistoceno pabaiga sutampa su paskutinio ledynmečio pabaiga. Pleistoceno pabaiga taip pat sutampa su paleolito epochos pabaiga archeologijoje. Svarbiausiais pleistoceno įvykiais galima laikyti didžiulių ledynų formavimąsi. Didžiausių apledėjimų laikotarpiais iki 30 % Žemės sausumos buvo padengta ledynų. Šiauriniame pusrutulyje (Eurazija ir Šiaurės Amerika) pleistocenui buvo būdinga savotiška gyvūnija, kurioje buvo [[Mamutas\|mamutai]], [[Gauruotasis raganosis\|gauruotieji raganosiai]], [[Urvinis liūtas\|urviniai liūtai]], [[Bizonas\|bizonai]], [[Jakas\|jakai]], [[Gigantiškasis elnias\|gigantiškieji elniai]], laukiniai arkliai, [[kupranugariai]], [[lokiai]] (tiek tebegyvuojančios, tiek išmirusios rūšys), gigantiškieji gepardai, hienos, stručiai, daugybė antilopių rūšių. Pagal vyraujančią sampratą, šį gyvūnų pasaulį sunaikino pirmykščiai medžiotojai paskutinio ledynmečio pabaigoje. ~~Romane glaudžiai susipina trys siužetinės linijos – šiuolaikinės moters aistra dvasininkui, [[Viduramžiai\|viduramžių]] raganos bei [[Marija Magdalietė\|Marijos Magdalietės]] istorijos.~~ XIX a. pradžioje išmokta atskirti chaotiškai išsidėsčiusias ledynmečio nuosėdas Šiaurės Europoje, Šiaurės Vakarų Europoje ir Alpėse nuo po jomis esančių sluoksnių. Tuo metu šie sedimentai interpretuoti tebesiremiant bibline tvano istorija. Tik įsitvirtinus [[Ledynmetis\|ledynmečio]] teorijai, vėlyvojo [[Kvarteras\|kvartero]] nuogulos buvo padalintos į diliuvijų ir aliuvijų. Vėliau šias sąvokas pakeitė pleistocenas ir holocenas. 1829 m. Jules Desnoyers pasiūlė kvartero sąvoką nuosėdoms, kurios buvo gerokai jaunesnės nei [[terciaras\|terciaro]]. 2004 m. terciaro ir kvartero sąvokas pakeitė paleogenas ir neogenas, atitinkamai buvo pakeistos stratigrafinės ribos. Pleistoceno sąvokos autorius – škotų mokslininkas [[Charles Lyell]], pirmajame savo knygos „Geologijos pagrindai“ (1830 m.) pasiūlęs padalinti terciarą į keturias geologines epochas (įskaitant ir senąjį bei naująjį plioceną). 1839 m. jis pasiūlė naująjį plioceną vadinti pleistocenu. Romanas išverstas į [[latvių kalba\|latvių]], [[estų kalba\|estų]], [[kroatų kalba\|kroatų]], [[vokiečių kalba\|vokiečių]], [[švedų kalba\|švedų]], [[čekų kalba\|čekų]], [[italų kalba\|italų]], [[slovėnų kalba\|slovėnų]] kalbas. [[Lietuva\|Lietuvoje]] perleistas tris kartus. '''[[~~Ragana ir lietus~~Pleistocenas\|Daugiau…]]'''▼ [[2007 m.]] pristatytas [[Jurga Ivanauskaitė\|Jurgos Ivanauskaitės]] romanų „Ragana ir lietus“, „[[Placebas (romanas)\|Placebas]]“ ir „[[Sapnų nublokšti]]“ motyvais sukurtas filmas „[[Nuodėmės užkalbėjimas]]“ (rež. [[Algimantas Puipa]]). ▲'''[[Ragana ir lietus\|Daugiau…]]''' Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva\|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.

Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų