Erekcija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Žyma: 2017 kodo redagavimas
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Žyma: 2017 kodo redagavimas
Eilutė 4:
 
== Fiziologija ==
Lytinio susijaudinimo metu nerviniai refleksai padidina arterinio kraujo pritekėjimą į [[varpa (lytinis organas)|varpą]] ir prislopina kraujo ištekėjimą, susiaurindami [[vena]]s. Toks padidėjęs kraujo pritekėjimas užpildo akytkūniuose esančias ertmes, ištempia akytkūnius ir varpa, kuri normalioje būklėje yra minkšta ir suglebusi, sukietėja ir padidėja; susitraukę [[tarpvietė]]s ir gaktos raumenys varpą pakelia į viršų. Jei ramybės būklėje varpa yra 5-75–7 cm ilgio, tai sustandėjusi yra 15-16 cm (kartais, bet retai, siekia net 2015–16 cm). ilgio ir 2-22–2,5 cm skersmens, varpos tūris padidėja 3-43–4 kartus. Erekcijos metu varpa yra labiau kreivės formos negu tiesės, o jos skerspjūvis – labiau elipsės nei apskritimo formos. Pasiekus erekciją, arterinio ir veninio kraujo apykaita varpoje normalizuojasi, tačiau varpos kietumas išlieka.<ref name=HRB />
 
Erekcija sukeliama padirginus [[varpos galvutė|varpos galvutę]], kur jaudinimas per [[nervų sistema|nervų sistemą]] pasiekia [[nugaros smegenys|nugaros smegenų]] centrus, o iš ten sklinda į varpos akytkūnius ir juose sukelia [[kraujas|kraujo]] pritekėjimą. Erekciją sąlygoja [[parasimpatinė nervų sistema]], ir tai paaiškina, kodėl streso būsenoje, kuomet aktyvuojama [[simpatinė nervų sistema]], erekcija labai reta arba išvis neįmanoma. Kita vertus, [[ejakuliacija]] yra sąlygojama simpatinės nervų sistemos, todėl dažnai po sėklos išsiveržimo erekcija pranyksta.<ref name=HRB />