Erekcija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Žyma: 2017 kodo redagavimas
Eilutė 1:
'''Erekcija''' ({{la|erectio}} – pakėlimas, pakilimas, ištiesinimas) – vyro [[varpa (lytinis organas)|varpos]] arba moters [[varputė]]s padidėjimas (storėjimas ir ilgėjimas) bei sustandėjimas dėl kraujo pritekėjimo (kartais erekcija vadinama ir [[krūtis|krūtų]] spenelių sustandėjimas dėl susijaudinimo). Dažniausiai erekcijos terminas vartojamas vyro erekcijai įvardinti, kuri yra elementariausias ir pastoviausias vyro lytinis refleksas ir viena iš pagrindinių sąlygų [[sueitis|sueičiai]].<ref name=HRB>{{Cite book|last=Jones|first=Richard E.|url=https://www.worldcat.org/oclc/61351645|title=Human reproductive biology|date=2006|publisher=Elsevier Academic Press|others=Kristin H. Lopez|isbn=978-0-12-088465-0|edition=3rd|location=Amsterdam|oclc=61351645}}</ref>
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2005 m. sausio}}
 
Paprastai (bet nebūtinai) erekcija atsiranda [[lytinis susijaudinimas|lytinio susijaudinimo]] metu (psichogeninė erekcija), kadangi ji yra neatsiejama [[meilės žaismas|meilės žaismo]] dalis, taip pat sąlygojanti [[lytinis aktas|lytinį aktą]] ir [[ejakuliacija|ejakuliaciją]]. Tačiau erekcija gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių: dėl transporto priemonės vibracijos, ilgo sėdėjimo, [[šlapimo pūslė]]s pertempimo, kitų [[lytinis dirgiklis|erotinių]] (pvz., [[erotinės fantazijos]]) ir neerotinių dirgiklių. Erekcija pasitaiko ir aktyvaus (greitojo) miego fazėje, kai sustandėja varpa ir išsilieja [[sperma|sėkla]] (ejakuliuoja) – tai vadinama [[poliucija]]. Erekcija yra stebima netgi pas berniukus dar [[gimda|gimdoje]]. Varpos sustandėjimas dėl neerotinių dirgiklių (refleksogeninė erekcija) yra normalus ir sveikas reiškinys.<ref name=HRB />
 
'''Erekcija''' ({{la|erectio}} – pakėlimas, pakilimas, ištiesinimas) – vyro [[varpa (lytinis organas)|varpos]] arba moters [[varputė]]s padidėjimas (storėjimas ir ilgėjimas) bei sustandėjimas dėl kraujo pritekėjimo (kartais erekcija vadinama ir [[krūtis|krūtų]] spenelių sustandėjimas dėl susijaudinimo). Dažniausiai erekcijos terminas vartojamas vyro erekcijai įvardinti, kuri yra elementariausias ir pastoviausias vyro lytinis refleksas ir viena iš pagrindinių sąlygų [[sueitis|sueičiai]].
 
Paprastai (bet nebūtinai) erekcija atsiranda [[lytinis susijaudinimas|lytinio susijaudinimo]] metu (psichogeninė erekcija), kadangi ji yra neatsiejama [[meilės žaismas|meilės žaismo]] dalis, taip pat sąlygojanti [[lytinis aktas|lytinį aktą]] ir [[ejakuliacija|ejakuliaciją]]. Tačiau erekcija gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių: dėl transporto priemonės vibracijos, ilgo sėdėjimo, [[šlapimo pūslė]]s pertempimo, kitų [[lytinis dirgiklis|erotinių]] (pvz., [[erotinės fantazijos]]) ir neerotinių dirgiklių. Erekcija pasitaiko ir aktyvaus (greitojo) miego fazėje, kai sustandėja varpa ir išsilieja [[sperma|sėkla]] (ejakuliuoja) – tai vadinama [[poliucija]]. Erekcija yra stebima netgi pas berniukus dar [[gimda|gimdoje]]. Varpos sustandėjimas dėl neerotinių dirgiklių (refleksogeninė erekcija) yra normalus ir sveikas reiškinys.
 
== Fiziologija ==
Lytinio susijaudinimo metu nerviniai refleksai padidina arterinio kraujo pritekėjimą į [[varpa (lytinis organas)|varpą]] ir prislopina kraujo ištekėjimą, susiaurindami [[vena]]s. Toks padidėjęs kraujo pritekėjimas užpildo akytkūniuose esančias ertmes, ištempia akytkūnius ir varpa, kuri normalioje būklėje yra minkšta ir suglebusi, sukietėja ir padidėja; susitraukę [[tarpvietė]]s ir gaktos raumenys varpą pakelia į viršų. Jei ramybės būklėje varpa yra 5-7 cm ilgio, tai sustandėjusi yra 15-16 cm (kartais, bet retai, siekia net 20 cm) ilgio ir 2-2,5 cm skersmens, varpos tūris padidėja 3-4 kartus. Erekcijos metu varpa yra labiau kreivės formos negu tiesės, o jos skerspjūvis – labiau elipsės nei apskritimo formos. Pasiekus erekciją, arterinio ir veninio kraujo apykaita varpoje normalizuojasi, tačiau varpos kietumas išlieka.<ref name=HRB />
 
Erekcija sukeliama padirginus [[varpos galvutė|varpos galvutę]], kur jaudinimas per [[nervų sistema|nervų sistemą]] pasiekia [[nugaros smegenys|nugaros smegenų]] centrus, o iš ten sklinda į varpos akytkūnius ir juose sukelia [[kraujas|kraujo]] pritekėjimą. Erekciją sąlygoja [[parasimpatinė nervų sistema]], ir tai paaiškina, kodėl streso būsenoje, kuomet aktyvuojama [[simpatinė nervų sistema]], erekcija labai reta arba išvis neįmanoma. Kita vertus, [[ejakuliacija]] yra sąlygojama simpatinės nervų sistemos, todėl dažnai po sėklos išsiveržimo erekcija pranyksta.
 
Erekcija sukeliama padirginus [[varpos galvutė|varpos galvutę]], kur jaudinimas per [[nervų sistema|nervų sistemą]] pasiekia [[nugaros smegenys|nugaros smegenų]] centrus, o iš ten sklinda į varpos akytkūnius ir juose sukelia [[kraujas|kraujo]] pritekėjimą. Erekciją sąlygoja [[parasimpatinė nervų sistema]], ir tai paaiškina, kodėl streso būsenoje, kuomet aktyvuojama [[simpatinė nervų sistema]], erekcija labai reta arba išvis neįmanoma. Kita vertus, [[ejakuliacija]] yra sąlygojama simpatinės nervų sistemos, todėl dažnai po sėklos išsiveržimo erekcija pranyksta.<ref name=HRB />
Erekcijos intensyvumas priklauso nuo [[lytinis susijaudinimas|lytinio susijaudinimo]] ir išorinių veiksnių. [[orgazmas|Orgazmo]] metu prasidėjus mėšlungiškiems [[tarpvietė]]s raumenų susitraukimams (maždaug kas 0,8-1,0 sek.) erekcija pradeda palaipsniui silpnėti.
 
Erekcijos intensyvumas priklauso nuo [[lytinis susijaudinimas|lytinio susijaudinimo]] ir išorinių veiksnių. [[orgazmas|Orgazmo]] metu prasidėjus mėšlungiškiems [[tarpvietė]]s raumenų susitraukimams (maždaug kas 0,8-1,0 sek.) erekcija pradeda palaipsniui silpnėti.<ref name=HRB />
Paprastai, erekcija sąmoniningai nėra kontroliuojama, tačiau sveikam vyrui pavyksta ją išlaikyti kiek ilgiau (yra ir tam tikri metodai erekcijai išlaikyti). Tai ypač svarbu [[sueitis|sueities]] metu. Tačiau erekcija gali sutrikti arba būti silpna dėl nepakankamos seksualinės stimuliacijos, nuovargio, psichinės traumos, apsinuodijus ir kt.
 
Moters [[varputė]]je taip pat yra erekcinio audinio (pas vyrą erekcinis audinys yra varpos akytkūniai, į kuriuos labai greitai pritekėdamas [[kraujas]] ir sukelia erekciją), todėl [[lytinis susijaudinimas|lytinio susijaudinimo]] metu yra įmanoma erekcija ir pas moterį. Tačiau [[krūtis|krūtų]] spenelių erekcija turi kitokį mechanizmą, kadangi speneliuose visiškai nėra erekcinio audinio.<ref name=HRB />
== Moters erekcija ==
Moters [[varputė]]je taip pat yra erekcinio audinio (pas vyrą erekcinis audinys yra varpos akytkūniai, į kuriuos labai greitai pritekėdamas [[kraujas]] ir sukelia erekciją), todėl [[lytinis susijaudinimas|lytinio susijaudinimo]] metu yra įmanoma erekcija ir pas moterį. Tačiau [[krūtis|krūtų]] spenelių erekcija turi kitokį mechanizmą, kadangi speneliuose visiškai nėra erekcinio audinio.
 
== PatologijosŠaltiniai ==
{{išn}}
* [[Priapizmas]] – patologinė [[varpa (lytinis organas)|varpos]] erekcija, nesusijusi su [[lytinis dirgiklis|lytiniu dirginimu]] ar [[seksualumas|seksualumu]] apskritai; [[sueitis]] esant tokiai būsenai [[orgazmas|orgazmu]] ([[ejakuliacija]]) nesibaigia.
 
[[Kategorija:Dauginimasis]]