Markas Tulijus Ciceronas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 30:
[[46 m. pr. m. e.]] Ciceronas parašė ir du fundamentalius retorikos veikalus – „Brutą, arba žymiausius oratorius“ (Brutus sive de claris oratoribus) ir „Oratorių, arba apie geriausią kalbėtojų rūšį“ (Orator sive de optimo genere oratorum). Pirmajame apžvelgė Romos retorikos raidą „nuo niekybės iki tobulybės“, antrajame analizavo oratoriaus, siekiančio tos tobulybės, individualų kelią.
Po Cezario nužudymo ([[44 m. pr. m. e.]] [[kovo 15]] d.) Ciceronas aktyviai dalyvavo senato opozicijoje prieš aršų cezarietį [[Markas Antonijus|Marką Antonijų]]. Nuo [[44 m. pr. m. e.]] rugsėjo mėn. iki [[43 m. pr. m. e.]] balandžio mėn. Ciceronas pasakė 14 kalbų prieš Marką Antonijų, kurias, tarsi pamėgdžiodamas [[Demostenas|Demosteno]] kalbas prieš Makedonijos karalių [[
[[43 m. pr. m. e.]] lapkričio mėn. priešininkai susitaikė, [[Augustas|Oktavianas]], [[Antonijus]] ir [[Lepidas]] sudarė antrąjį triumviratą. Keršydamas už įžeidimus, išsakytus filipikose, Antonijus pasistengė kuo greičiau atsikratyti aršaus priešininko. Budeliai pasirodė Cicerono viloje Kajetoje [[43 m. pr. m. e.]] [[gruodžio 7]] d. Vergai buvo pasiryžę ginti šeimininką, tačiau Ciceronas liepė pastatyti [[Lektika|lektiką]] ir pats iškišo galvą, laukdamas smūgio. Jam buvo nukirsta galva ir dešinioji [[ranka]], Romos forume rodytos kaip didžiausio priešo žūties įrodymai.
|