Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:La selección de Lituania celebra su tercer puesto en el Mundial de baloncesto 2010.jpg|thumb|Bronzos medalių laimėtojai 2010 m. pasaulio čempionate Turkijoje]]
'''Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė''' – krepšinio komanda, tarptautinėse varžybose atstovaujanti [[Lietuva|Lietuvos]] valstybei. Dalyvavo 6 Olimpinėse žaidynėse ir 13 [[Europos krepšinio čempionatas|Europos čempionatų]].
Lietuvos krepšinio istorija prasideda nuo 1920 m. Iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio jis nebuvo itin populiarus. [[1935]] m. į Kauną, į Pasaulio lietuvių kongresą, buvo atvykę žymūs [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] krepšinio specialistai B. Budrikas, J. Knašas, [[Feliksas Kriaučiūnas]] ir [[Konstantinas Savickas]]. Pastarieji du liko Lietuvoje ir mokė šalies krepšininkus žaidimo paslapčių. Kai [[1937]] m. buvo sužaistos draugiškos rungtynės Latvija-Lietuva, jau pralaimėta tik 29:41. Buvo nuspręsta dalyvauti [[1937 m. Europos krepšinio čempionatas|Antrosiose Europos vyrų krepšinio pirmenybėse]], kurios turėjo vykti Rygoje 1937 m. Krepšininkus ruošė žaidžiantysis treneris F. Kriaučiūnas. Iki 1937 m. Lietuvos vyrų rinktinė buvo iškovojusi tik vieną tarptautinę pergalę, tad į Europos čempionatą Rygoje atvyko būdami autsaideriais. Tačiau tai nesutrukdė Lietuvos rinktinei pirmąkart tapti Europos čempionais.
Lietuva gavo teisę rengti [[1939 m. Europos krepšinio čempionatas|III žemyno pirmenybes]] Kaune. [[1939]] m. pastatyta pirmoji Europoje specializuota krepšinio salė – [[Kauno sporto halė]] ir tais pačiais metais [[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|Lietuvos vyrų rinktinė]] (žaidžiantis treneris ir kapitonas [[Pranas Lubinas]]) antrąkart laimėjo Europos čempionatą. [[1938]] m. [[Roma|Romoje]] moterų rinktinė tapo Europos vicečempionėmis.
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Lietuvą okupavo [[Sovietų Sąjunga]], tad geriausi šalies krepšininkai buvo priversti atstovauti SSRS rinktinei. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, krepšinio komandos nebegalėjo atstovaudami Lietuvai dalyvauti oficialiose [[FIBA]] rengiamose tarptautinėse varžybose. [[1941]] m. balandžio mėn. Kauno sporto halėje surengtos Baltijos šalių vyrų ir moterų krepšinio rinktinių varžybos. Lietuvos ir Latvijos rinktinių rungtynes žiūrėjo apie 6000 žiūrovų. Jas laimėjo Lietuvos rinktinė 38:33. Okupacijos laikotarpiu Lietuvos krepšinio komandos sėkmingai žaidė [[SSRS]] varžybose, o geriausieji krepšininkai, tik patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Lietuvos krepšininkai ir krepšininkės (suaugusieji), žaisdami SSRS rinktinėse oficialiose varžybose (1947–1989 m.), laimėjo 17 olimpinių (8 aukso, 6 sidabro, 3 bronzos), 17 pasaulio (atitinkamai 11, 5, 1) ir 51 Europos (36, 4, 11) vyrų ir moterų krepšinio čempionatų medalių.
1990 m. atkūrus Lietuvos [[suverenitetas|valstybingumą]], Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. [[1990]] m. [[spalio 16]] d. buvo oficialiai atkurta savarankiška [[Lietuvos krepšinio federacija]] (LKF) ir patvirtinti nauji jos įstatai. [[1991]] m. [[gruodžio 20]] d. [[Springfildas (Ilinojus)|Springfilde]] ([[JAV]]) vykusiame FIBA kongrese, skirtame krepšinio 100‑mečio jubiliejui (dalyvavo beveik 200 pasaulio šalių ir teritorijų, [[FIBA]] krepšinio vadovai), pirmą kartą skambėjo lietuvių kalba: LKF prezidentas S. Stonkus pristatė kongresui Lietuvos krepšinį ir perdavė šalies krepšininkų, trenerių, krepšinio aistruolių ir LKF pageidavimą sugrąžinti Lietuvos krepšiniui visateisio FIBA nario statusą. Po neilgo FIBA kongreso posėdžio FIBA prez. Dž. Kilianas (''George Kilian'') paskelbė kongreso sprendimą atkurti LKF narystę ir pakvietė dalyvauti visose FIBA varžybose, renginiuose.
Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo [[1992]] m., kai [[Lietuva 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Barselonos olimpiadoje]] buvo iškovoti bronzos medaliai. Olimpinė komanda buvo tik suformuota ir praktiškai neturėjo jokio valstybinio finansavimo. Rinktinei pačiai teko ieškotis paramos, siekiant vykti į užsienio valstybes ir ten žaisti. Šarūnas Marčiulionis jau tuomet turėjo patirties ir ryšių JAV, nes jis buvo pirmuoju buvusios TSRS sportininku, savarankiškai pasirašiusiu sutartį su NBA. Jis aktyviai ieškojo, kas galėtų paremti Lietuvos krepšinio rinktinės dalyvavimą olimpiadoje Barselonoje. Rėmėjais tapo JAV roko grupė „[[Grateful Dead]]“. Ji leido naudoti Lietuvos rinktinės aprangai papuošti savo grupės atributiką – dėmesį prikaustančius griaučius psichodelinių spalvų fone. Marškinėlius su žymiuoju „Skulmanu“ (''Skull Man''), ryžtingai dedančiu į krepšį, sukūrė dizaineris Gregas Speirsas, savo pelną paskyręs rinktinei bei [[Lietuvos vaikų fondas|Lietuvos vaikų fondui]]. Šio meto rinktinė įamžinta dokumentinėje kino juostoje „[[Kita svajonių komanda]]“ (rež. [[Marius Markevičius]]).
'''[[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė|Daugiau…]]'''
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
|