|
== Mitinė-religinė simbolika ==
Motina – visuotinis [[simbolissibolis]] pasaulio kultūrose. Motina – tai [[archetipas|archetipinė]] moteris, visos gyvasties pradas, '' primum mobile'' ir pirminė pilnatvė, sutalpinanti visas esmes. Ji simbolizuoja visus kosminės gyvybės tarpsnius, apjungia tiek dangiškąją, tiek chtoninę plotmę. Kaip vaisingumo įsikūnijimas, motina metaforiškai lyginama su [[žemė|žeme]], [[gamta]], karve (indų tradicijoje), [[mėnulis (mitologija)|mėnuliu]] (Viduržemio jūros srityje), gėle (lelija, rože, lotosu). Motinos įsčios – tiek visa ko pradas, tiek mirties žiomenys. Motinos prigimtis dvejopa – ji ir gimdytoja, ir marintojamargintoja: viena vertus ji – maitintoja, gynėja, užuovėja, šiluma, tačiau tuo pat metu – baisinga naikinančioji galia, žudikėrudikė. Ji – visa ko gimdytoja ir [[kapas]]. Ilgą laiką pasaulyje gyvavo paprotys mirusįjį laidoti žemėn suriestą tarsi gemalą – taip kapo duobė prilyginta mirties ir atgimimo įsčiomis.
Mituose, religinėje sąmonėje motinos archetipas išryškėja per [[Deivė Motina|Deivės-Motinos]] simboliką. Tokia deivė laikoma visos kūrinijos gimdytoja arba [[Dievas|Dievo]] motina (dažnai ir vaizduojama kaip [[madona]], žindanti Dievą-kūdikį). Ryškūs šio archetipo pavyzdžiai – krikščionių [[Marija]], egiptiečių [[Izidė]], graikų [[Demetra]], indų [[Parvatė]], Mesopotamijos [[Ištar]].
|
