Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
==Istorija==
eilutė 8 ⟶ 7:
Kaune XVI a. viduryje įsikūrė vienuolės bernardinės. Jos įsigijo medinį vienuolyną. Jį [[1595]] m. iškeitė į mūrinį. Kauno maršalka (vėliau tapęs [[Minskas|Minsko]] vaivada) Aleksandras Masalskis nupirko ir dovanojo bernardinėms naujų valdų. Miesto gaisras [[1624]] m. nuniokojo pastatus. Jie neatstatinėti, o visa teritorija planuota iš naujo.
[[1625]]
[[1782]] m. išmūryta tvora, atskyrusi ūkinį kiemą ([[1938]] m. didesnė dalis tvoros nugriauta). Vienuolyno Dabravolės ir Zapyškio palivarkai [[1795]] m. atiteko Prūsijai. Vietoj jų paskirtas Ašmenos apskrities Remizavo palivarkas.
eilutė 20 ⟶ 17:
Netoli bažnyčios, pietų pusėje, XVII a. pastatytas bokštas (prie buvusių kapinių). Pagal inžinieriaus [[Karolis Reisonas|Karolio Reisono]] [[1933]] m. projektą tarp bokšto ir Švč. Trejybės bažnyčios įterptas 3 aukštų kunigų seminarijos administracinis pastatas.
[[1938]] m. bažnyčia atiduota saleziečiams. Pagal architekto prof. [[Mykolas Songaila|M. Songailos]] projektą [[1939]] m. buvo pertvarkytas bažnyčios vidus. [[1942]]–[[1944]] m. parapijos klebonas salezietis Bronius Paukštys ([[1897]]–[[1966]]), kitų kunigų padedamas, išgelbėjo apie 200 žydų. [[1944]]–[[1956]] m. jis kalėjo Sibire.
==Architektūra==
eilutė 31 ⟶ 26:
[[Category:Kauno bažnyčios]]
|