Vilniaus Šv. kankinės Kotrynos cerkvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
S (Automatinis "sup" taisymas.)
No edit summary
 
Po Pirmojo pasaulinio karo Šv. Kotrynos cerkvė kurį laiką buvo N. Kalinkovos (Žvėryno savininko V. Martinsono dukters) naminė cerkvė. 1922 m. buvo perduota Vilniaus [[Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė|Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“]] (kitaip — Znamenskaja) cerkvės parapijai. Po Lenkijos ortodoksų bažnyčios autokefalijos (1924 m.), visuomenės ir bažnyčios veikėjo V. Bogdanovičiaus pastangomis Šv. Kotrynos cerkvėje buvo įregistruota [[Rusijos stačiatikių bažnyčia|Rusijos stačiatikių bažnyčios]] religinė bendruomenė. 1925 m. Lenkijos valdžia uždraudė naudoti cerkvę. Tačiau Šv. Kotrynos parapija (vienintelė tarpukario Lenkijoje, nepraradusi kanoninio ryšio su Maskvos patriarchatu) ir toliau gyvavo, tačiau pamaldos vyko parapijiečių namuose. Šv. Kotrynos cerkvė buvo naudota Lenkijos stačiatikių bažnyčios pamaldoms Znamenskajos cerkvės remonto metu. Atėjus sovietų valdžiai (1940 m.) cerkvė buvo uždaryta. Po Antrojo pasaulinio karo pastate buvo įrengtas Lietuvos kino studijos sandėlis.
 
1990-ais pastatas buvo grąžintas Rusų stačiatikių bažnyčios [[Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija|Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijai]]. 2005 m. [[metropolitas Chrizostomas]] palaimino atlikti išorinius bažnyčios pastato remonto darbus. 2013 m. [[Metropolitas Inocentas|Arkivyskupo Inocento]] palaiminimu atlikta ir cerkvės vidaus renovacija.
 
2013 m. gruodžio 7 d., Šv. kankinės Kotrynos minimo dieną, įvyko pirmos pamaldos, kurioms vadovavo arkivyskupas Inocentas. Šiuo metu sekmadieniais ir per dideles šventes reguliariai vyksta Dieviškoji Liturgija. Cerkvės klebonu buvo paskirtas kunigas Aleksandr Mackevič.{{commonscat|Orthodox Church of Saint Catherine in Vilnius}}
2 579

pakeitimai