Kritinis mąstymas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Žyma: 2017 kodo redagavimas
Vaidila (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Žyma: 2017 kodo redagavimas
Eilutė 1:
'''Kritinis mąstymas''' ({{grc|κριτικός|kritikos}} – 'įžvalgus protas, nuovokumas'<ref name=VU>{{Cite journal |last=Penkauskienė |first=Daiva |date=2017-02-28 |title=Kritinio ir kūrybinio mąstymo sąsaja |url=https://www.journals.vu.lt/STEPP/article/view/10045 |journal=Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika |volume=13 |issue=0 |pages=90–104 |doi=10.15388/STEPP.2016.13.10045 |issn=1648-2425}}</ref>) – [[gebėjimas]] vertinti gaunamą [[informacija|informaciją]], atskiriant, kas yra [[tiesa]] ir [[faktas|faktai]], o kas – [[melas]], [[manipuliacija]] ([[propaganda]], [[sąmokslo teorija]], [[melagiena]]).<ref>{{Cite web |title=Kodėl svarbu ugdyti kritinį mąstymą? |url=https://www.tspmi.vu.lt/naujienos/kodel-svarbu-ugdyti-kritini-mastyma/ |access-date=2022-08-07 |website=Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas}}</ref><ref>[https://conspiracytheories.eu/_wpx/wp-content/uploads/2020/03/2017-Ran_Dealing_Fake_News_Conspiracy_Theories_Classroom.pdf Dealing with fake news, conspiracy theories and propaganda in the classroom]. The European Union Centers of Excellence. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.</ref> Nusiteikimas mąstyti kritiškai, siejamas su [[mąstymas|mąstymo]] procesu, kuris priklauso nuo asmens nuostatų, vertybių ir įsitikinimų mąstyti atvirai, darant pagrįstas [[prielaida]]s ir vertinant arba pasveriant [[argumentas|argumentų]] įtikinamumą.<ref>{{Cite web |title=Kritinis mąstymas išlaisvina žmogų, tik ar tai paranku darbdaviams? |url=https://www.mruni.eu/news/kritinis-mastymas-islaisvina-zmogu-tik-ar-tai-paranku-darbdaviams/ |access-date=2022-08-07 |website= Mykolo Romerio universitetas}}</ref>
 
Kritinis mąstymo svarą pabrėžė Antikos laikų folosofaifilosofai. Anot jų, toks mąstymo būdas buvo suprantamas kaip samprotavimas, remiantis tam tikrais kriterijais. [[Sokratas]], [[Aristotelis]], [[Platonas]] kritinį mąstymą laikė ne dievų, o visų žmonių privilegija, nepaisant jų luomo, socialinės padėties. Filosofijoje plačiai žinomas sokratiškas klausimų formulavimas, diskusijų organizavimas, grindžiamas giliu, filosofiniu temos ar problemos nagrinėjimu pradedant paprastesniais klausimais ir pamažu pereinant prie sudėtingesnių ir ieškant pagrįstų atsakymų į juos. Toks mokymo(si) būdas grindžiamas įsitikinimu, kad daugeliu atvejų nėra iš anksto parengtų ir apibrėžtų atsakymų – juos atrasti turi pats besimokantysis aktyviai ir iš esmės apmąstydamas net pačius paprasčiausius reiškinius, kurie vėliau gali pasirodyti ir ne tokie paprasti.<ref name=VU />
 
== Šaltiniai ==