Indonezijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Robot-assisted disambiguation: Java |
||
Eilutė 3:
Bendras sausumos sienų ilgis: 2 830 km, iš jų su [[Malaizija]] - 1782 km, [[Papua Naujoji Gvinėja|Papua Naująja Gvinėja]] - 820 km, [[Rytų Timoras|Rytų Timoru]] - 228 km. Pakrantės ilgis - 54 716 km.
'''Reljefas'''. Daugiau nei pusę paviršiaus užima kalnai (aukščiausias taškas – 5029 m – yra [[Irian Džaja|Irian Džajoje]]). Indonezija yra tektoniškai aktyvioje zonoje; būdinga intensyvus vulkanizmas, dažni žemės drebėjimai, svorio jėgos anomalijos. Tarp [[Sumatra|Sumatros]] salos šiaurės vakarų dalies ir Halmaheros salos (apie 5000 km ruože) yra apie 400 vulkanų, iš jų apie 80 veikiančių (Kerinčis, 3805 m aukščio; Rindžanis, 3726 m; Semerus, 3676 m; Krakatau, 813 m); ypač daug vulkanų [[Java (sala)|Javos]] saloje. Aukščiausia viršūnė - Puncak Jaya (4884 m). Sumatros, Javos, [[Kalimantanas|Kalimantano]], [[Naujoji Gvinėja|Naujosios Gvinėjos]] salose prie Indonezijos vidaus jūrų yra aliuvinių lygumų.
'''Klimatas'''. Didesniojoje Indonezijos dalyje jūrinis tropinis klimatas; kritulių iškrinta 2000-4000 mm per metus. [[Java (sala)|Javos]] saloje rytuose ir Mažosiose Sundos salose – musoninis subtropiniss klimatas; ryškūs du metų laikai - lietingasis (vasarą) ir sausasis (žiemą); per metus iškrinta 1000–2000 mm kritulių. Žemumose mėnesių vidutinės temperatūros beveik visur 25-27 ºC.
'''Upės'''. Upių tinklas (išskyrus Indonezijos pietryčius) tankus, upės vandeningos ištisus metus; pietryčiuose žiemą išdžiūsta. Didžiausios upės: Kapujas ir Baritas [[Kalimantanas|Kalimantane]], Haris (Džambis), Kamparas ir Musis [[Sumatra|Sumatroje]], Mamberamas ir Digulis [[Vakarų Papua|Irian Džajoje]].
| |||