Kęstutis Masiulis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Mykolas (aptarimas | indėlis)
wiki red.
Eilutė 1:
'''Kęstutis Masiulis''' (g. [[1957]] m. [[kovo 23]] d. [[Kelmė]]je) – [[Lietuvos teisės universitetas|Lietuvos teisės universiteto]] (dabar - M. Romerio universiteto) Viešojo administravimo katedros vedėjas, docentas, buvęs [[Seimas|Seimo]] narys, bei Vilniaus miesto A.mero [[Artūras Zuokas|Artūro Zuoko]] pavaduotojas.
 
== Biografija ==
* [[1975]] m. baigė Kelmės vidurinę mokyklą.
 
* [[1980]] m. – su pagyrimu baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Fizikos fakultetą.
[[1975]] m. baigė Kelmės vidurinę mokyklą.
* [[1980]] – [[1983]] m. – Vilniaus universiteto Puslaidininkių [[fizika|fizikos]] katedros inžinierius, jaunesnysis mokslinis bendradarbis.
 
* [[1983]] – [[1986]] m. – „Žinijos“ mokslinės draugijos referentas.
[[1980]] m. – su pagyrimu baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Fizikos fakultetą.
* [[1986]] – [[1999]] m. – Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto aspirantas, vyresnysis mokslinis bendradarbis.
 
* [[1989]] m. apgynė [[filosofija|filosofijos]] mokslų kandidato disertaciją tema „Fizikos ir matematikos mokslų filosofinės problemos [[Lietuva|Lietuvoje]] [[1920]]-[[1940]] m.“
1980 – [[1983]] m. – Vilniaus universiteto Puslaidininkių [[fizika|fizikos]] katedros inžinierius, jaunesnysis mokslinis bendradarbis.
* [[1993]] m. – humanitarinių mokslų daktaras.
 
* [[1993]] – [[1998]] m. – mokslinio tiriamojo darbo kontraktai Lietuvos laisvosios rinkos institute: Lietuvos politinio, ekonominio, mokslo ir žiniasklaidos elito ekonominių ir politinių preferencijų daugkartiniai tyrimai, [[elitas|elito]] filantropinių orientacijų tyrimas.
1983 – [[1986]] m. – „Žinijos“ mokslinės draugijos referentas.
* [[1997]] – [[2000]] m. – [[VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto]] [[docentas]]. Skaityti kursai: „Socialinių mokslų metodai“, „Socialinių mokslų filosofija“, „Socialinė [[politika]] Europos Sąjungoje“, „Elitas ir lyderystė“, „Politikos mokslų paradigmos“.
 
* [[1999]] m. – [[Valstybės saugumo departamentas|Valstybės saugumo departamento]] generalinio direktoriaus patarėjas.
1986 – [[1999]] m. – Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto aspirantas, vyresnysis mokslinis bendradarbis.
1999–2000* [[1999]] – 2000 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės konsultantas, Ministro Pirmininko patarėjas.
 
* [[2000]] m. – Vilniaus universitete suteiktas socialinių mokslų docento vardas.
[[1989]] m. apgynė [[filosofija|filosofijos]] mokslų kandidato disertaciją tema „Fizikos ir matematikos mokslų filosofinės problemos [[Lietuva|Lietuvoje]] [[1920]]-[[1940]] m.“
* [[2000]] – [[2003]] m. – Lietuvos teisės universiteto valstybinio valdymo fakulteto dekanas.
 
* [[2003]] m. išrinktas į [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybą]].
[[1993]] m. – humanitarinių mokslų daktaras.
* [[2003]] m. [[liepa|liepos]] mėn. išrinktas Vilniaus miesto mero pavaduotoju.
 
* Seimo narys nuo [[2004]] m. [[liepos 28]] d. iki 2004 m. [[rugpjūčio 16]] d.
1993 – [[1998]] m. – mokslinio tiriamojo darbo kontraktai Lietuvos laisvosios rinkos institute: Lietuvos politinio, ekonominio, mokslo ir žiniasklaidos elito ekonominių ir politinių preferencijų daugkartiniai tyrimai, [[elitas|elito]] filantropinių orientacijų tyrimas.
* [[2005]] m. vasario mėn. kartu su grupe bendraminčių įkūrė Viešąją įstaigą „Naujosios viešosios vadybos fondas“, kurios tikslas – skatinti viešojo sektoriaus (valstybės, savivaldybės įstaigų/įmonių/organizacijų) pažangą bei modernėjimą
 
* [[2005]] m. [[birželis|birželį]] pareiškė nebegalįs daugiau kartu dirbti su Prezidento [[Valdas Adamkus|Valdo Adamkaus]] pasitikėjimą praradusiu, į korupcijos ir protegavimo skandalus įsivėlusiu Vilniaus meru [[Artūras Zuokas|Artūru Zuoku]] ir atsistatydino iš Vilniaus vicemero pareigų.
[[1997]] – [[2000]] m. – [[VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto]] [[docentas]]. Skaityti kursai: „Socialinių mokslų metodai“, „Socialinių mokslų filosofija“, „Socialinė [[politika]] Europos Sąjungoje“, „Elitas ir lyderystė“, „Politikos mokslų paradigmos“.
* [[2006]] m. birželio mėn. laimėjo bylą prieš Vilniaus merą Artūrą Zuoką dėl [[interpeliacija|interpeliacijos]] farso Vilniaus mieste, pasinaudodamas kuriuo [[Artūras Zuokas]] išvengė jo nušalinimo iš užimamų mero pareigų.
 
* [[2006]] m. liepos mėn. laimėjo bylą prieš Vilniaus merą Artūrą Zuoką, kurioje jis buvo kaltinamas apšmeižęs A. Zuoką bei sugalvojęs „abonento“ pravardę.
1999 m. – [[Valstybės saugumo departamentas|Valstybės saugumo departamento]] generalinio direktoriaus patarėjas.
 
1999–2000 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės konsultantas, Ministro Pirmininko patarėjas.
 
2000 m. – Vilniaus universitete suteiktas socialinių mokslų docento vardas.
 
2000 – [[2003]] m. – Lietuvos teisės universiteto valstybinio valdymo fakulteto dekanas.
 
2003 m. išrinktas į [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybą]].
 
2003 m. [[liepa|liepos]] mėn. išrinktas Vilniaus miesto mero pavaduotoju.
 
Seimo narys nuo [[2004]] m. [[liepos 28]] d. iki 2004 m. [[rugpjūčio 16]] d.
 
2005 m. vasario mėn. kartu su grupe bendraminčių įkūrė Viešąją įstaigą „Naujosios viešosios vadybos fondas“, kurios tikslas – skatinti viešojo sektoriaus (valstybės, savivaldybės įstaigų/įmonių/organizacijų) pažangą bei modernėjimą
 
[[2005]] m. [[birželis|birželį]] pareiškė nebegalįs daugiau kartu dirbti su Prezidento [[Valdas Adamkus|Valdo Adamkaus]] pasitikėjimą praradusiu, į korupcijos ir protegavimo skandalus įsivėlusiu Vilniaus meru [[Artūras Zuokas|Artūru Zuoku]] ir atsistatydino iš Vilniaus vicemero pareigų.
 
2006 m. birželio mėn. laimėjo bylą prieš Vilniaus merą Artūrą Zuoką dėl [[interpeliacija|interpeliacijos]] farso Vilniaus mieste, pasinaudodamas kuriuo Artūras Zuokas išvengė jo nušalinimo iš užimamų mero pareigų.
 
2006 m. liepos mėn. laimėjo bylą prieš Vilniaus merą Artūrą Zuoką, kurioje jis buvo kaltinamas apšmeižęs A. Zuoką bei sugalvojęs „abonento“ pravardę.
 
== Veikla ==
 
Išleido dvi monografijas, paskelbė 30 straipsnių užsienio ir Lietuvos leidiniuose politikos, administravimo, [[sociologija|sociologijos]], filosofijos istorijos, mokslo filosofijos ir [[istorija|istorijos]] temomis.
 
eilutė 52 ⟶ 31:
 
== Kita ==
 
Vedęs, turi 3 vaikus. Žmona Irena – psichologė, dirba ligoninėje. Vyriausioji duktė Jūratė – studentė, sūnus Saulius ir dukra Liepa – moksleiviai.