|
[[Vaizdas:MacernisMontesquieu 1.jpgpng|thumb|right180px|VŠ. MačernisMonteskjė]]
'''Šarlis Monteskjė''' ({{fr|Charles-Louis de Secondat, baron de La Brède et de Montesquieu}}; [[1689]] m. [[sausio 18]] d. – [[1755]] m. [[vasario 10]] d.) – [[Švietimo epocha|Švietimo epochos]] prancūzų mąstytojas, filosofas, literatas, istorikas, teisininkas, ideologas, geografinės sociologijos mokyklos pradininkas. [[Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus|Vilniaus Prancūzų vidurinė mokykla]] pavadinta Š. Monteskjė vardu.
'''Vytautas Mačernis''' ([[1921]] m. [[birželio 5]] d. [[Šarnelė]]je, [[Žemaičių Kalvarijos valsčius]], [[Telšių apskritis]] – [[1944]] m. [[spalio 7]] d. [[Žemaičių Kalvarija|Žemaičių Kalvarijoje]], palaidotas [[Šarnelė]]je) – lietuvių poetas. Užaugo gimtajame [[Šarnelė]]s kaime [[Žemaitija|Žemaitijoje]], čia sukūrė ir daugumą savo eilėraščių. Nors stambus Mačernių ūkis buvo praskolintas, tačiau Vytauto tėvas gyveno gana poniškai – mėgo puotauti, medžioti. Gausioje šeimoje (gimė 13 vaikų, užaugo 7) jis buvo antrasis vyriausias. Poeto giminės ir biografai teigia, kad motina laukusi dukters, bet gimus ir antram vaikui berniukui, nusivylė ir nelabai mylėjo Vytautą. Galbūt dėl to jį daugiausia augino senelė, prie kurios vaikas buvo labai prisirišęs. Senelė mirė [[1934]] m., būdama 80 metų.
Š. Monteskjė gimė [[La Brède]] vietovėje, netoli [[Bordo]] miesto [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Augo kilmingų parlamentarų šeimoje. Didžiausias jo indėlis šiuolaikinei visuomenei yra [[John Locke|Džono Loko]] [[Valdžių padalijimo principas|valdžios padalijimo teorijos]] išvystymas. [[1708]] metais įstojo į Bordo universitetą, kur studijavo [[Teisė|teisę]]. Kitus penkerius metus tęsė studijas [[Paryžius|Paryžiuje]]. [[1715]] metais vedė [[Jeanne de Lartigue]], kuri buvo [[Protestantizmas|protestantė]]. Su žmona susilaukė sūnaus ir dviejų dukterų.
[[1935]] m. baigė [[Sedos Vytauto Mačernio gimnazija|Sedos progimnaziją]], paskui tęsė mokslus [[Telšių gimnazija|Telšių gimnazijoje]]. Joje mokydamasis, pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius. Gimnazijoje jis vis toks pat susikaupęs, į kažką įsigilinęs, minties ir proto žmogus. Viename laiške pats V. Mačernis rašo: „<…> Aš esu didelis svajotojas ir fantastas, todėl daugiau gyvenu ateitim, tikėjimu, regėjimais. <…> Vizija – tai mano turtas, svajonė – tai mano dabartis, praeitis ir ateitis.“
[[1716]] metais, mirus dėdei Žanui Baptistui (''Jean Baptiste''), [[Filosofija|filosofas]] paveldėjo jo titulą bei pradėjo dirbti Bordo [[Parlamentas|parlamente]]. [[1721]] metais vietą Bordo parlamente pardavė vardan galimybės pakeliauti po [[Europa|Europą]]. Šių kelionių metu gilinosi į europietiškąją kultūrą, stengėsi perprasti skirtumus ir panašumas tarp skirtingų [[Europa|Europos]] regionų gyventojų. Šiai veiklai paskyrė visą savo gyvenimą. Dėl nuolatinio socialinės aplinkos daromo poveikio žmogui studijavimo Š. Monteskjė vadinamas vienu iš ankstyvosios [[Sociologija|sociologijos]] pradininkų. Tais pačiais metais pasirodė žymusis filosofo kūrinys „Persų laiškai“.
[[1938]] m. jaučio subadytas mirė tėvas, ir motina liko su 2 paaugusiais bei 5 mažamečiais vaikais. V. Mačernio šviesiausias ir gražiausias prisiminimas – senolė, kuri jį augino, kėlėsi naktimis, o ūgtelėjusiam sekė pasakas. Jis buvo susimąstęs, užsisklendęs savyje, kažko susikrimtęs vaikas. Kartais jį pagaudavo regėjimai ar sapnai vidury dienos. Motinos teigimu, jis mėgdavo tupėti „gandrelyje“ – lizde, kurį buvo įsitaisęs aukštoje pušyje, ir svajodamas žiūrėti į horizontą.
[[1728]] metais pradėjo kelionę po [[Europa|Europą]]. [[1731]] metais grįžo į [[Bordo]] ir pradėjo studijuoti [[Senovės Romos istorija|Senovės Romos istoriją]]. [[1748]] metais išleistas veikalas „Apie įstatymų dvasią“. [[1755]] metais vasario 10 dieną kelionės į [[Paryžius|Paryžių]] metu Š. Monteskjė mirė.
[[1939]] m. baigęs gimnaziją, pradėjo studijuoti [[anglų kalba|anglų kalbą]] [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]. Įsijungė į jaunų literatų veiklą, svajojo apie savąjį žurnalą. [[1940]] m. persikėlė į [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]], po dviejų semestrų pagrindine savo specialybe pasirinko [[filosofija|filosofiją]]. Lankė ir lituanistikos paskaitas, klausė [[Vincas Krėvė|Vinco Krėvės]], [[Vincas Mykolaitis-Putinas|Vinco Mykolaičio Putino]] paskaitų, dalyvavo [[Balys Sruoga|Balio Sruogos]] seminaruose. Susipažino su būsima istorijos mokytoja Brone Vildžiūnaite, su kuria vėliau susižadėjo, bet taip ir nespėjo susituokti. Po V. Mačernio mirties B. Vildžiūnaitė niekuomet neištekėjo.
Š. Monteskjė teigė, jog egzistuoja trys [[Valdymo forma|valdymo formos]]: [[Respublika]] (kuri jungia [[Demokratija|demokratiją]] ir [[Aristokratija|aristokratiją]]), [[Monarchija]] ir [[Despotizmas]]. Kiekvienai iš šių formų Monteskjė skyrė po kertinį principą, elementą, kuris būtinas, norint užtikrinti pilnavertišką jos veikimą ir funkcionavimą. Jo manymu [[Respublika]], arba kitaip – liaudies valdžia, turi remtis liaudies pilietine dorybe ir patriotiniu mąstymu, o idealiu tokios formos pavyzdžiu Š. Monteskjė laikė [[Romos respublika|Romos respubliką]].
[[1943]] m. dėl karo uždarius universitetą, grįžo tėviškėn. Čia jis skaitė [[astronomija|astronomijos]] ir [[fizika|fizikos]] knygas, vertė [[Oskaras Milašius|Oskaro Milašiaus]] kūrybą, mokėsi [[prancūzų kalba|prancūzų kalbos]], kadangi ketino studijuoti [[Sorbona|Sorbonos]] universitete [[Paryžius|Paryžiuje]]. V. Mačernis mokėjo net 8 kalbas: lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų, italų, rusų, lotynų, graikų; manoma, kad V. Mačernio planuose buvo mokytis ir hebrajų kalbos.
'''[[VytautasCharles Mačernisde Montesquieu|Daugiau…]]'''
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
|
