Indonezijos ekonomika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 39:
==Žemės ūkis==
 
Svarbiausia žemės ūkio produkcija: ryžiai, kasava (manijokų rūšis), žemės riešutai, kakava, kava, palmių aliejus, kopra; vištiena, jautiena, kieliena, kiašiniai.
Indonezija buvo viena iš didžiausių ryžių importuotojų pasaulyje, bet pastarąjį dešimtmetį jų jau užsiaugina pakankamai. Žemės ūkis – svarbiausia ūkio šaka. 1968 metais jis davė 47 % bendrojo nacionalinio produkto. Žemės ūkyje kapitaliniai santykiai yra susipynę su feodalizmo, kartais ir su gimininės santvarkos santykių liekanomis. Didelė žemės dalis priklauso dvarininkams, kurie daugiausia nuomoja ją valstiečiams. Valstiečių ūkiai nedideli (Javos saloje, kurioje yra apie ½ dirbamų žemių, apie 70 % valstiečių ūkių mažesni kaip 0,5 ha). Didelė dalis plantacinių ūkių Javoje ir š. Sumatroje priklauso valstybei; yra D.Britanijos, JAV ir kitoms užsienio bendrovėms priklausančių plantacinių ūkių. Apie 84 % žemės ūkiui pajamų duoda žemdirbystė (1976 m.). Dirbama žemė užima 9,5 % Indonezijos teritorijos (apie 18 mln. ha; iš jų apie 6,8 mln. ha drėkinama). Apie 1,7 mln. ha – dideli plantaciniai ūkiai. Svarbiausias maistinis augalas – ryžiai (8,2 mln. ha, 1970 m.). Be to, auginami kukurūzai (2,8 mln. ha, 1970 m.), kasava (manijokų rūšis; 1,4 mln. ha, 1969 m.), batatai, žemės riešutai, sojos. Daugiau kaip 50 % ryžių pasėlių ir daugiau kaip 75 % kitų maistinių augalų pasėlių yra Javos saloje. Kai kurie augalai dera 2 kartus per metus. Svarbiausi techniniai augalai: kaučiukmedžiai, kokoso ir aliejinės palmės, arbatmedžiai, kavamedžiai, kakavmedžiai, cukranendrės, tabakas, chininmedžiai, kapokmedžiai, pipirmedžiai, gvazdikmedžiai, agavos. Indonezija užima antrą vietą pasaulyje pagal kopros gamybą (po Filipinų), kaučiuko produkciją (po Malaizijos), ketvirtą vietą pagal palmių aliejaus gamybą (po Malaizijos, Nigerijos ir Zayro). Indonezija daugiausia pasaulyje tiekia chininmedžio žievės ir chinino. Gyvulių skaičius (mln., 1974 m.): galvijų 6,7, ožkų 7,5, avių 3,2, kialių 4,0, arklių 0,7.
 
Svarbiausi techniniai augalai: kaučiukmedžiai, kokoso ir aliejinės palmės, arbatmedžiai, kavamedžiai, [[Kakavmedis|kakavmedžiai]], cukranendrės, tabakas, chininmedžiai, kapokmedžiai, pipirmedžiai, gvazdikmedžiai, agavos.
Miškai užima 65 % Indonezijos teritorijos. Miškingiausia yra Kalimantano sala. Daugiausia ruošiama vertingų medžių rūšių (tikmedžių, parotijų, raudonmedžių, juodmedžių, kamparmedžių, santalmedžių) mediena. 1976 m. paruošta 23 mln. kub. m medienos. Gaunamos įvairios dervos.
 
Miškai užima 65apie %pusę Indonezijos teritorijos. Miškingiausia yra Kalimantano sala. Daugiausia ruošiama vertingų medžių rūšių (tikmedžių, parotijų, raudonmedžių, juodmedžių, kamparmedžių, santalmedžių) mediena. 1976 m. paruošta 23 mln. kub. m medienos. Gaunamos įvairios dervos.
1975 m. sugauta 1,4 mln. t žuvų. ⅔ sugaunama jūrose, ⅓ - vidaus vandenyse. Jūrose gaudomi omarai, krevetės, trepangai, vėžliai. Indonezijos rytuose renkami perlai ir perlamutrinės kriauklės.
 
1975 m. sugauta 1,4 mln. t žuvų. ⅔ sugaunama jūrose, ⅓ - vidaus vandenyse. Jūrose gaudomi omarai, krevetės, trepangai, vėžliai. Indonezijos rytuose renkami perlai ir perlamutrinės kriauklės.
 
==Ekonominiai ryšiai==