'''Prancūzijos-PrūsijosPrancūzijos–Prūsijos karas''', arba '''Vokiečių-prancūzųVokiečių–prancūzų karas''' ({{De|Deutsch-Französischer Krieg}}, {{fr|Guerre franco-allemande de 1870}}) buvo [[1870]]–[[1871]] m. vykęs karinis konfliktas tarp [[Šiaurės Vokietijos sąjunga|Šiaurės Vokietijos sąjungos]], kuriai vadovavo Prūsijos karalystė iš vienos pusės bei Antrosios [[Prancūzija|Prancūzijos]] imperijos bei vėliau [[Trečioji Prancūzijos Respublika|Trečiosios Prancūzijos Respublikos]] – iš kitos pusės. Nuo 1870 m. liepos 19 d. iki 1871 m. sausio 28 d. vykusį karą sukėlė Prūsijos ambicijos tęsti [[Vokietijos suvienijimas|Vokietijos vienijimą]] ir Prancūzijos baimė, kad pasikeis Europos galios balansas, jei Prūsijos siekiai išsipildytų. Kai kurie istorikai teigia, kad Prūsijos kancleris [[Oto fon Bismarkas]] tikslingai išprovokavo prancūzus paskelbti karą Prūsijai, kad galėtų į sąjungą su Prūsijos dominuojama Šiaurės Vokietijos Konfederacija įtraukti nepriklausomas pietų Vokietijos valstybes – [[Badenas|Badeną]], [[Viurtembergas|Viurtembergą]], [[Bavarija|Bavariją]] ir Heseną-Darmštatą. Kiti istorikai teigia, kad Bismarkas nieko neplanavo ir tik pasinaudojo susidariusiomis aplinkybėmis. Niekas neneigia, kad Bismarkas suprato, kad susidariusią situaciją galima išnaudoti naujos Vokietijos sąjungos sudarymui.
1870 m. liepos 16 d. Prancūzijos parlamentas balsavo už karo Prūsijai paskelbimą ir po trijų dienų prasidėjo susidūrimai, kai prancūzų pajėgos įsiveržė į vokiečių teritoriją. Vokiečių valstybių koalicija savo kariuomenę mobilizavo daug greičiau nei prancūzai ir greitai įsiveržė į šiaurės rytų Prancūziją. Vokiečių pajėgos buvo gausesnės, geriau apmokytos ir gerai vadovaujamos, efektyviau naudojosi naujomis technologijomis, ypač geležinkeliais ir artilerija.
