Echnatonas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.56.192.90 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (SubRE keitimas) Žyma: Atmesti |
S Skaitvardžių vartosenos klaidų taisymas. |
||
Eilutė 27:
Savo reformą Echnatonas pradėjo pasipiktinęs Karnako Amono kulto žynių įtakos sustiprėjimu. Tais laikais žyniai buvo galingesni net ir už patį faraoną. Echnatonas pakeitė šią įtaką. Jis ir jo žmona [[Nefertitė]] (kuri tikriausiai buvo Amono žynio [[Ajas (faraonas)|Ajo]] duktė) pasiskelbė gyvaisiais dievais ir dievo Atono garbintojais. Žmonės turėjo garbinti faraoną ir jo žmoną, o šie aukojo aukas pačiam Atonui − taip buvo suteiktos didesnės galios faraono asmeniui. Su religinės reformos pasikeitimu įvyko ženklus pasikeitimas egiptietiškajame mene − jis tapo natūralesnis, faraonas ir jo šeimos nariai vaizduoti su fiziniais trūkumais, o ne idealiomis būtybėmis. Ar faraonas išties turėjo fizinių trūkumų, ar taip buvo vaizduojamas sąmoningai, lieka debatų klausimu. Kaip ir su religine reforma, [[Amarnos menas]] gyvavo su faraonu Echnatonu ir šiek tiek vėliau, o po to egiptiečiai grįžo prie jiems įprastų senojo meno kanonų. Amarnoje rasta nemažai stelų, kuriose vaizduojamas Echnatonas, Nefertitė ir jų dukterys, garbinantys Atoną, kuris vaizduojamas saulės disku viršuje su spinduliais, kurių galai užsibaigia rankomis, dažnai su skeptrų ir [[Ankh]] simboliais. Dėl Echnatono religinės reformos iki šiol nėra vieningos nuomonės. Kai kurie istorikai ją laiko pirmuoju bandymu įvesti [[monoteizmas|monoteizmą]], kiti teigia, kad Atonas tik buvo iškeltas aukščiau kitų dievų.
[[Vaizdas:Akhenaten as a Sphinx (Kestner Museum).jpg|thumb|left|250px|<center>Echnatonas vaizduojamas kaip sfinksas, priimantis spindulius iš saulės disko − Atono (Kestnerio Muziejus)<center>]]
[[Amarnos laiškai]] rodo, kad Echnatonas menkai rūpinosi užsienio politikos klausimais Egipto Azijos pasienyje. Kita vertus, yra žinių apie to meto egiptiečių karinius žygius į Aziją. Faraonas persikėlė į Amarną ir ten karaliavo iki mirties – viso valdė apie 18 metų. Kaip mirė šis karalius, nėra žinoma. Jo kapas buvo įrengiamas kapinyne į rytus nuo Amarnos, tačiau jis nebuvo užbaigtas. Taip pat nėra tvirtų įrodymų, kad kas nors iš karališkosios šeimos buvo palaidotas Amarnoje, išskyrus faraono dukterį Meketaton. Tikėtina, kad vėliau jo palaikai slapta pergabenti į [[Karalių slėnis|Karalių slėnį]], kur jis tikriausiai buvo palaidotas savo motinos Tijos sarkofage. Echnatono mumija nėra tvirtai nustatyta. 1907 m. Teodoras M. Deivisas aptiko mumiją kape KV55 [[Karalių slėnis|Karalių slėnyje]], kurią laikė esant Echnatono. Po faraono eretiko mirties sostas atiteko [[Smenchkarė|Smenchkarei]] (valdė
Po Smenchkarės valdė [[Tutanchamonas]] (apie 1343–1333 m. pr. m. e.), apie kurį nėra tikra, kieno sūnus jis buvo. Anksčiau tikėta, kad jo motina buvo [[Kija]], viena iš Echnatono žmonų, bet dabar ši versija yra atmesta. Genetiškai nustatyta jo motinos mumija, aptikta Karalių slėnyje, vadinama tiesiog „Jaunesniąja dama“, kad atskirti nuo „Senosios damos“, kuri identifikuota [[Karalienė Tija|Tija]]. Tutanchamonas atkūrė senąją religiją, o sostinę trečiaisiais valdymo metais grąžino į Tėbus. Mirus Tutanchamonui sostą užėmė Amono žynys [[Ajas (faraonas)|Ajas]], o po jo − karo vadas [[Horemhebas]], kuris vedė Nefertitės seserį Mutnodžmetę. Būtent pastarasis ir užbaigė XVIII dinastijos viešpatavimo istoriją. Horemhebo valdymo metu buvo pradėtas naikinti Echnatono atminimas, ir ne vien jo, bet ir Nefertitės, Ajo, Tutanchamono.
| |||