Sociofobija: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{šaltiniai+}}

 

 

Stresinėse situacijoje sociofobiją turintis žmogus nerimauja, kad aplinkiniai gali pastebėti jo nerimą (paraudimą, rankų drebėjimą, [[Prakaitavimas|prakaitavimą]], staigų poreikį šlapintis ir kt.), kalbant pasikeitusią kalbėjimo manierą (per greitą, per lėtą kalbėjimą). Taip pat jaučiama [[Alpimas|nualpimo]], kūno kontrolės praradimo baimė. Sociofobams kyla nerimas dar kelios dienos prieš reikšmingą įvykį (pokalbį, konferenciją, renginį ar pan.). Sociofobija sergantys žmonės neretai save izoliuoja nuo socialinio gyvenimo. Tokie žmonės yra linkę į [[alkoholizmas|alkoholizmą]], [[narkomanija|narkomaniją]], kitas priklausomybes. Tyrimų duomenimis 13 % gyventojų vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu yra išgyvenę sociofobiją<ref>http://www.baltimorepsych.com/Social_Phobia.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080110122239/http://www.baltimorepsych.com/Social_Phobia.htm |date=2008-01-10 }}</ref>. Sociofobiją turintis žmogus suvokia, kad jo baimės yra nepagrįstos, tačiau nesugeba jų atsikratyti. Sociofobijos sunkumas skiriasi: vieniems žmonėms fobiją kelia tik konkrečios situacijos (pvz., kalbėjimas prieš auditoriją, bendravimas su priešingos lyties žmogumi), kitiems bet koks bendravimas su aplinkiniais. Negydant sociofobijos ji gali peraugti į [[agorafobija|agorafobiją]], [[nerimas|nerimo]] priepuolius, [[depresija|depresiją]], žmogus negali gyventi pilnavertiško gyvenimo, normaliai dirbti, mokytis, kurti šeimos.