Domininkas Tomas Bačkauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Dominikas Tomas Bačkauskas''' (gimė [[1846]] m. [[Šerniškiai|Šerniškių]] kaime (kitais duomenimis [[Kupriai|Kuprių]] kaime), dabartiniame [[Šakiai|Šakių]] raj., [[Marijampolė]]s apskrityje (buvusi [[Sudargas|Sudargo]] parapija) - žurnalistas, visuomenės veikėjas.
{{nocontext}}
'''Dominikas Tomas Bačkauskas''' gimė [[1846]] m. Šerniškių kaime (kitais duomenimis Kuprių kaime), dabartiniame [[Šakiai|Šakių]] raj., [[Marijampolė]]s apskrityje (buvusi [[Sudargas|Sudargo]] parapija).
 
[[Jonas Šliūpas|Jono Šliūpo]] duomenimis, D.T. Bačkauskas pradėjo mokslus [[Sudargas|Sudargo]] parapijos mokykloje pas [[Jurgis Čėsna|Jurgį Čėsną]], vėliau mokėsi [[Šv. Franciškas|Šv. Franciško]] (brolio Augustino vienuolyne Smalėnuose ([[Smolėna]]), baigė penkias gimnazijos klases ir stojo į [[Kamendulai|kamendulų]] vienuolyną Bielianuose prie [[Varšuva|Varšuvos]], kadangi tėvai norėjo išleisti jį į kunigus. Pats D.T. Bačkauskas to nenorėjo ir po metų grįžo namo, o kad išvengtų ėmimo į kariuomenę, pradėjo mokytis vargonininkystės (tuo metu vargonininkai buvo atleidžiami nuo šios prievolės). Per [[1863]] m. sukilimą 10 mėnesių dirbo sukilėlių žandaru. Vėliau gavo vargonininko vietą Alvito parapijoje, kur pradirbo 17 metų, tačiau dėl kilusių nesusipratimų su [[vikaras|vikaru]], vyskupo patariamas persikėlė vargoninkauti į [[Griškabūdis|Griškabūdį]]. Prieš gaudamas iš brolio laivakortę į [[Amerika|Ameriką]], keletą mėnesių išdirbo vyresniuoju „obježčiku“ – mokesčių rinkėju ir tikrintoju.
 
Vargoninkaudamas, D.T. Bačkauskas iš lietuvių kalbos į lenkų išvertė „[[Graudūs Verksmai|Graudžius Verksmus]]“, parašė kelias brošiūrėles, kurios buvo išspausdintos [[Tilžėje]]. Susidraugavo su [[Petras Arminas|Petru Arminu]], kai šis baigęs mokslą [[Veiveriai|Veiveriuose]], atsidūrė [[Alvitas|Alvite]] ir gavo čia mokytojo vietą (spėjama, kad [[1865]] m.). Abu grodavo duetus: D.T. Bačkauskas – fortepijonu, o Arminas – smuiku, vėliau jie sukūrė ir keletą muzikos kūrinėlių smuikui. Žmonės juos mėgdavo ir kviesdavosi į vestuves.
eilutė 9 ⟶ 8:
 
Atplaukęs į Ameriką, D.T. Bačkauskas apsistojo Shenandoah mieste, [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijoje. Ten atvykęs D.T. Bačkauskas kurį laiką buvo lenkų-lietuvių parapijos vargonininku ir rašydavo tos parapijos klebonui kun. [[A. Lenarkevičius|A. Lenarkevičiui]] pamokslus. Taip pragyventi D.T. Bačkauskas ilgai negalėjo, todėl persikėlė uždarbiauti į [[Baltimorė|Baltimorę]]. Ten dirbo šaltkalviu – tipišką pirmųjų atvykėlių amatininkų darbą, taip pat mokėsi siuvėjo amato, o vėliau pats įkūrė siuvyklą, kitaip lietuvių tarpe vadinama „kriaučių šapa“. Siuvėjo amatas buvo populiarus, nes Amerikoje buvo labai išplitusi prekyba drabužiais. [[1898]] m. tokių lietuviškų „šapų“ vien Brukline buvo apie 40.
[[1883]] m. kviečiamas kun. Pito, D.T. Bačkauskas atvyko į [[Buffalo]] ir tapo mokytoju [[Šv. Stanislavas|Šv. Stanislavo]] parapijoje, kur daugiau kaip dvejus metus mokė paskutinįjį kursą baigiančius lenkų vaikus. Atsiradus lenkų laikraščiui „[[Ojczyzna]]“ (vėliau „ [[Polak w Ameryce]]“) dirbo redaktoriaus pavaduotoju.
 
[[1886]] m. [[J. Paukštis|J. Paukščiui]] paskelbus, jog yra ieškomas redaktorius lietuviškam laikraščiui „[[Vienybė Lietuvninkų]]“, D.T. Bačkauskas tuojau atsiliepė ir jau tų pačių metų vasario 10 d. išėjo pirmasis D.T. Bačkausko redaguojamas „Vienybės Lietuvninkų“ ('''“Wienibe Lietuwninku, locnastis Juozupo Paukszczio ir Antano Pajaujo”''') numeris. Čia jis dirbo ir kaip redaktorius, ir kaip sąskaitininkas, ir kaip korespondentas, nes tuo metu laikraštis nesisamdė jokių darbuotojų.
 
D.T. Bačkauskas šiose pareigose išbuvo virš dviejų metų iki [[1888]] [[balandžio 25]] d. Galutinai susipykęs su laikraščio leidėjais, jis vėl nuvyko į Shenandoah vargonininkauti [[Šv. Kazimieras|Šv. Kazimiero]] parapijoje.
 
Paragavus leidybinio darbo, D.T. Bačkausko širdį kuteno noras leisti savo laikraštį. Ta mintis labai patiko kun. A. Lenarkevičiui, nes tuo metu lietuviai buvo rimtai nusiteikę kurti savas parapijas Shenandoah ir Mahanoy City – o jis to nenorėjo, todėl padėjo D.T. Bačkauskui įsigyti spaustuvę, ir [[1888]] m. [[liepos 27]] d. pasirodė pirmasis nedidelio [[Laikraštis „Saulė“|laikraščio „Saulė“]] numeris.
 
[[Category:Lietuvos visuomenės veikėjai|Bačkauskas, Dominikas Tomas]]