Aukštoji mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lietuvoje pirmoji aukštoji mokykla, [[Vilniaus akademija]], buvo įkurta jėzuitų, 1578 m. gavusių Stepono Batoro privilegiją, kuri buvo patvirtinta 1579 m. Vilniuje. Panaikinus Jėzuitų ordiną, iki 1781 m. ji veikė prižiūrima Vilniaus vyskupų ir rektorių, buvusių jėzuitų. 1781 m. akademija buvo pavadinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiaja mokykla, susidėjusia iš dviejų fakultetų - moralinio ir fizinio, ją prižiūrėjo Edukacinė komisija. 1797 m. padalinta į keturis fakultetus - moralinį, matematinį, medicinos ir kalbų bei meno. 1803 m. [[Aleksandras I]]-asis ją perorganizavo į Vilniaus universitetą, prižiūrimą švietimo ministro ir globėjo (A.Čartoriskio). Universitetui priklausė visos mokyklos Vilniaus, Gardino, Minsko, Volynės, Podolės, Kijevo, Vitebsko ir Mogiliovo gubernijose bei Baltstogės apygardoje. Universitete buvo visi tie patys fakultetai, bet prie moralinių mokslų fakulteto buvo prijungtas ir teologijos fakultetas. 1824 m., vietoje A.Čartoriskio universiteto globėju paskyrus Novosilcevą, prasidėjo universiteto likvidavimas. 1831 m. gegužės 1 d. universitetas buvo uždarytas, jo turtas išdalintas Rusijos universitetams, o Vilniuje paliktas teologijos fakultetas, tapęs aukštaja teologijos mokykla, 1834 m. vasario 11 d. pervadintas į dvasinę akademiją.