Charles de Gaulle: Skirtumas tarp puslapio versijų

| paveikslėlio apibūdinimas = Šarlis de Golis Antrojo1942 pasaulinio karo metum.

| gimimo vieta = [[Lilis]], Prancūzija

| veikla = [[Prancūzija|prancūzų]] [[generolas]] ir politikas, pirmasis [[Penktoji Prancūzijos Respublika|Penktosios Respublikos]] [[Prancūzijos prezidentas|prezidentas]], valdė nuo [[1959]] m. [[sausio 8]] d. iki [[1969]] m. [[balandžio 28]] d.

'''Šarlis de Golis''' ({{Fr|Charles André Joseph Marie de Gaulle}}, [[1890]] m. [[lapkričio 22]] d. – [[1970]] m. [[lapkričio 9]] d.) – [[Prancūzija|prancūzų]] [[generolas]] ir politikas, pirmasis [[Penktoji Prancūzijos Respublika|Penktosios Respublikos]] [[Prancūzijos prezidentas|prezidentas]], valdęs nuo [[1959]] m. [[sausio 8]] d. iki [[1969]] m. [[balandžio 28]] d.{{šaltinis|{{VLE|VI|458||de Gaulle Charles (Šarlis de Golis)}}}}

Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], [[1940]] m. [[gegužės 15]] d. buvo paskirtas vadovavauti 4-ajai tankų divizijai. Po poros dienų atakavo ir privertė trauktis [[Trečiasis Reichas|Vokietijos]] kariuomenę. Tai buvo vienas iš nedaugelio sėkmingų Prancūzijos karo veiksmų [[Mūšis dėl Prancūzijos|Mūšio dėl Prancūzijos]] metu. [[Gegužės 24]] d. paskirtas [[brigados generolas|brigados generolu]], [[birželio 5]] d. ir Gynybos ministro pavaduotoju. Nepakluso P. Peteno įsakymui nutraukti karo veiksmus prieš Vokietiją. [[Birželio 14]] d. išvyko į [[Jungtinė Karalystė|Jungtinę Karalystę]] derybų dėl Prancūzijos vyriausybės evakuacijos į [[Afrika|Afriką]]. 1940 m. [[birželio 15]] d. [[Vermachtas|Vokietijos kariuomenei]] įžengus į Paryžių, Šarlis de Golis radijo laidoje iš [[Londonas|Londono]] pakvietė prancūzus stoti į jo vadovaujamos Laisvosios Prancūzijos armiją ir ruoštis išvaduoti šalį. [[1940]] m. [[rugpjūčio 2]] d. [[Viši režimas|Viši režimo]] karo tribunolas už maištą ir dezertyravimą iš kariuomenės Š. de Golį nuteisė [[mirties bausmė|mirties bausme]]. [[1943]] m. rugpjūtį [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]] jį pripažino Prancūzijos pasipriešinimo Vokietijos okupacijai vyriausiuoju vadu ir nacionaliniu lyderiu. Nuo [[1944]] m. rugpjūčio de Golis – Prancūzijos laikinosios vyriausybės [[Prancūzijos ministras pirmininkas|ministras pirmininkas]].

Nepritaręs Ketvirtosios Prancūzijos respublikos Konstitucijai, [[1946]] m. sausį atsistatydino iš pareigų. Įkūrė opozicinę partiją – Prancūzų tautos susivienijimą, tačiau [[1951]] m. vykusiuose rinkimuose partija daugumos nelaimėjo, [[1953]] m. pats Š. de Golis ją panaikino. Penkerius metus praleido vienumoje. Per tą laiką parašė trijų tomų vadinamuosius „Karo memuarus“. [[1957]] m. kilusi gili politinė krizė Prancūzijoje, ilgai trukę konfliktai [[Prancūzijos užjūrio valdos]]e – iš pradžių pralaimėjimas [[Vietnamo karas|Vietnamo kare]], o netrukus ir prasidėjęs [[Alžyro karas|karas Alžyre]] sukėlė ir ekonominius sunkumus šalyje. Situaciją paaštrino tai, kad Ketvirtosios Prancūzijos respublikos prezidentas turėjo mažai galių įtakoti dažnai besikeičiančias šalies Vyriausybes. [[1958]] m. [[gegužės 15]] d. Š. de Golis išleido atsišaukimą, kuriame pareiškė esąs pasiruošęs „priimti visus Respublikos įgaliojimus“. Tų pačių metų [[birželio 1]] d. Prancūzijos prezidentas René Coty kreipėsi į Nacionalinį susirinkimą ir pareikalavo suteikti nepaprastuosius įgaliojimus Š. de Goliui formuoti naują Vyriausybę ir pakeisti Konstituciją. [[Birželio 1]] d. parlamentas paskyrė de Golį naujuoju šalies ministru pirmininku. Rugpjūčio mėnesį buvo parengtas naujos Konstitucijos projektas, kuriuo labai sustiprintos prezidento galios, numatyti visuotiniai prezidento rinkimai, ir, atitinkamai, sumažinti parlamento įgaliojimai. 1958 m. [[rugsėjo 28]] d. įvykusio [[referendumas|referendumo]] metu, palaikius 79,2% balsavusiųjų, buvo priimta [[1958 m. Prancūzijos Konstitucija|naujoji Konstitucija]] ir sukurta [[Penktoji Prancūzijos respublikaRespublika]].