Pietro da Cortona: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatizuotas romėniškų skaičių taisymas. |
|||
Eilutė 7:
Pjetras Beretinis gimė, spėjama, 1596 m. lapkričio 1 d. [[Kortona|Kortonos]] miestelyje netoli Florencijos. Nuo gimtojo miesto gavo savo pravardę. Pirmuosius dailės mokslus tikriausiai išėjo pas tėvą, kuris buvo akmenskaldys. Po to persikėlė į Florenciją, kurioje mokėsi tapytoju. Apie 1612–13 m. Kortona atvyko į Romą, kur mokėsi [[Florencija|florentiečių]] dailininkų Andrea Commodi ir Baccio Ciarpi dirbtuvėse, susipažino su Romoje buvusiu [[Antika|antikiniu]] ir didžiųjų [[Renesansas|renesanso]] meistrų menu.
Romoje P. da Kortona pradėjo dirbti įtakingoms Barbierini ir Sakjeti giminėms. 1624–26 m. jis atliko freskas ''Santa Bibiana'' bažnyčioje Barberinių užsakymu, o po to suprojektavo ''Villa del Pigneto'' Sakjeti giminei Romos apylinkėse. P. da Kortona įsiliejo į Romos dailininkų bendruomenę, buvo pažįstamas su [[Berninis|Dž. L. Berniniu]]. 1633 m. Barberinių giminės popiežius [[Urbonas VIII]]
1634 m. P. da Kortona buvo išrinktas Romos Šv. Luko dailininkų gildijos direktoriumi iki 1638 m. Jo estetiniu supratimu, didžiosios monumentinės freskos turėjo turėti kiek įmanoma daugiau veikėjų ir kuo įmantresnę bei puošnią kompoziciją. Tuo P. da Kortona polemikavo su savo buvusiu mokiniu ir konkurentu Romoje [[Andrea Sacchi|Andrėja Sakiu]]. Savo freskoms atlikti P. da Kortona naudojosi daugelio dailininkų ir pameistrių pagalba. 1637 m. jis padarė pertrauką darbuose Barberinio rūmuose ir atvyko į [[Florencija|Florenciją]], kur Toskanos kunigaikštis [[Ferdinandas II Medičis]] užsakė jam freskų tapybą keturių žmonių amžių tema [[Piti rūmai|Piti rūmuose]]. Tuo metu P. da Kortona atliko dvi tokias freskas ir į Piti rūmus grįžo 1641 m. baigęs darbus Barberini rūmuose Romoje. Piti rūmuose vėliau jis atliko daugiau dailės alegorinių darbų antikinės kosmogonijos temomis kunigaikščio priėmimo kambariuose (7 epizodai).
1647 m. Pjetras da Kortona grįžo į Romą. Sukūrė freskas ''Santa Maria in Vallicella'' bažnyčioje ir ''Palazzo Pamphilj'' rūmuose. 1634–1660 m. laikotarpiu pagal jo projektą buvo pastatyta ''Santi Luca e Martina'' (Šv. Luko ir Šv. Martyno) bažnyčia Romoje. 1656–57 m. P. da Kortona iš naujo sukūrė bažnyčių ''Santa Maria della Pace'' ir ''Santa Maria in Via Lata'' fasadus. Pjetro da Kortonos architektūriniai projektai buvo panaudoti praplečiant Piti rūmus ir [[Luvras|Luvrą]]. Pjetras da Kortona mirė [[1669]] m. kovo 16 d. Romoje, palaidotas savo projektuotoje ''Santi Luca e Martina'' bažnyčioje. Gyvenimo metu P. da Kortona buvo labai žymus menininkas, tačiau šiuo metu jis yra amžininkų, [[Berninis|Dž. L. Berninio]] ir [[Francesco Borromini|Frančesko Borominio]], šešėlyje. Popiežius [[Aleksandras VII]]
== Darbų galerija ==
| |||