|
'''[[Indonezija|Indonezijos]] salos''' yra abipus pusiaujo, tarp [[Javos jūra|Javos]], [[Sulavesio jūra|Sulavesio]], Molukų, Bandos ir kitų mažesnių jūrų. Krantai nelabai vingiuoti, daugelyje vietų sunkiai prieinami (uolos, mangrovės, seklumos). Iš vakarų į rytus Indonezijos teritorija tęsiasi daugiau kaip 5100 km, iš šiaurės į pietus apie 1900 km.
Bendras sausumos sienų ilgis: 2 830 km., Tameiš tarpejų su [[Malaizija]] - 1782 km, [[Papua-Naujaja Naujoji Gvinėja|Papua Naująja Gvinėja]] - 820 km, [[Rytų Timoras|Rytų Timoru]] - 228 km.
'''Reljefas'''. Daugiau nei ½pusę paviršiaus užima kalnai (aukščiausias taškas – 5029 m – yra [[Irian Džaja|Irian Džajoje]]). Indonezija yra tektoniškai aktyvioje zonoje; būdinga intensyvus vulkanizmas, dažni žemės drebėjimai, svorio jėgos anomalijos. Tarp [[Sumatra|Sumatros]] salos šiaurės vakarų dalies ir Halmaheros salos (apie 5000 km ruože) yra apie 400 vulkanų, iš jų apie 80 veikiančių (Kerinčis, 3805 m aukščio; Rindžanis, 3726 m; Semerus, 3676 m; Krakatau, 813 m); ypač daug vulkanų [[Java|Javos]] saloje. Sumatros, Javos, [[Kalimantanas|Kalimantano]], Naujosios Gvinėjos salose prie Indonezijos vidaus jūrų yra aliuvinių lygumų.
'''Klimatas'''. Didesniojoje Indonezijos dalyje jūrinis ekvatorinis klimatas; kritulių iškrinta 2000 - 4000 mm per metus. [[Java|Javos]] saloje rytuose ir MažosiosMažosiose Sundos salose – musoninis subekvatorinis klimatas; ryškūs du metų laikai - lietingasis (vasarą) ir sausasis (žiemą); per metus iškrinta 1000 – 20001000–2000 mm kritulių. Žemumose mėnesių vidutinės temperatūros beveik visur 25 -27 27º C.
'''Upės'''. Upių tinklas (išskyrus Indonezijos pietryčius) tankus, upės vandeningos ištisus metus; pietryčiuose žiemą išdžiūsta. Didžiausios upės: Kapujas ir Baritas [[Kalimantanas|Kalimantane]], Haris (Džambis), Kamparas ir Musis [[Sumatra|Sumatroje]], Mamberamas ir Digulis [[Vakarų Papua|Irian Džajoje]].
'''Dirvožemis, augalija, gyvūnija'''. Dirvožemiai daugiausia lateritiniai. Yra tropinių pelkinių, mangrovių pelkinių, raudonai rudų ir tamsiai rudų savanų dirvožemių. Didesnioji Indonezijos dalis (žemumos ir kalnų šlaitai iki 1300 – 15001300–1500 m aukščio) apaugusi drėgnaisiais visžaliais ekvatoriniaispusiaujiniais miškais. Kalnų juostoje tarp 1300-1500 – 1500mm ir 2600 – 30002600–3000 m aukščio auga kalnų tropiniai miškai. Aukščiau, 2600 – 30002600–3000 m – kreivamiškiai, krūmynai, žolės. Indonezijos pietryčiuose daugiausia auga lapus metantys tropiniai miškai ir savanos. Žemuose krantuose – mangrovės. Didesnioji Indonezijos dalis priklauso Indijos- Malajų zoogeografiniai sričiai; [[Irian Džaja]], Molukų, Sundos salos – Australijos zoogeografiniai sričiai. Būdingi gyvūnai: beždžionės, raganosiai, papūgos, rojaus paukščiai, krokodilai, gyvatės, varanai.
[[Category:Indonezija]]
|
