'''Chosrovas II''' arba '''''Chosrovas Parvizas''''' ({{peo|𐭧𐭥𐭮𐭫𐭥𐭣𐭩|Husrō Parvēz}} – „Chosrovas Pergalingasis“; ~[[570]]–[[628]] m.) – [[Sasanidų dinastija]]i priklausęs [[Persija|Persijos]] karalius, valdęs [[591]]–[[628]] m.
Chosrovas II buvo [[Chosrovas I|Chosrovo I-ojo]] vaikaitis ir [[Hormizdas IV|Hormizdo IV-ojo]] sūnus. [[590]] m. dėdėms nužudžius jo tėvą karalių Hormizdą IV jis pabėgo į [[Bizantija|Bizantiją]]. Ten jis užmezgė draugiškus ryšius su imperatoriumi [[imperatorius Mauricijus|Mauricijumi]] ir jo remiamas 591 m. sumušė Persijos karaliumi pasiskelbusio [[Bahramas IV Čubinas|Bahramo IV Čubino]] kariuomenę. Užėmęs sostą, Chosrovas II nutraukė ilgalaikius karus su Bizantija ir taikos sutartimi perleido jai dalį [[Užkaukazė]]s, grąžino kai kurias anksčiau užimtas valdas. Jis taip pat nužudė savo dėdę Vindujihą dėl Hormizdo IV-ojo žmogžudystės, dėl to kitas dėdė Vistamas surengė sukilimą. Jį Chosrovui II-ajam pavyko numalšinti. [[602]] m. Bizantijos imperatorių Mauricijų nužudė [[imperatorius Fokas|Fokas]], todėl Chosrovas II atnaujino karą su Bizantiją. Jis užėmė jos valdytą [[Sirija|Siriją]], [[Palestina|Palestiną]], [[Egiptas|Egiptą]] ir kitus kraštus. Atrėmė [[baltieji hunai|baltųjų hunų]] antpuolius iš šiaurės rytų. [[627]]–[[628]] m. persų užimtas žemes Azijoje ir Egipte atsiėmė Bizantijos [[imperatorius Heraklėjas]].<ref>{{VLE|4}}</ref> Be to, 627 m. į Iraną įsiveržė [[chazarai]]. Tuo pasinaudojęs Heraklėjas surengė žygį į sostinę [[Ktesifonas|Ktesifoną]] ir ją užėmė. Chosrovo II-ojo sūnus [[Kavadas II]] sukilo prieš tėvą, įsakė nužudyti jį ir savo brolius. Perėmęs valdžią sudarė taiką su Bizantija. Chosrovas II buvo paskutinis iš didžiųjų Persijos valdovų. Po jo mirties prasidėjo suirutė, o [[633]] m. į Persiją įsiveržė musulmonai.
Chosrovas II buvo mokslininkų, poetų, juvelyrų, skulptorių globėjas. Ypač jis domėjosi muzika (jo laikotarpiu kūrė žymūs muzikai – [[Barbadas]], Bamšadas, Sarkašas, Nagisa). Nors buvo zoroastras, valdovas buvo atviras krikščionybei, jo žmona [[Širin]] buvo krikščionė. Pasakojama, kad Chosrovui II-ajam laišką su raginimu atsiversti į islamą nusiuntė pranašas [[Mohametas]], bet karalius tą laišką suplėšė.
