Šiaurės Amerika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 90.131.46.233 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Nestea keitimas) Žyma: Atmesti |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas |
||
Eilutė 26:
}}
'''Šiaurės Amerika''' – trečias pagal plotą žemynas, esantis šiaurės pusrutulyje, supamas [[Ramusis vandenynas|Ramiojo]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] ir [[Arkties vandenynas|Arkties vandenynų]]. Plotas 24 709 000 km². Žemynas [https://olbcrash.site/ slot] šiaurėje driekiasi iki Šiaurės poliaračio, pietuose [[Panamos sąsmauka]] jungiasi su [[Pietų Amerika]]. Riba tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos laikoma [[Panama|Panamos]] ir [[Kolumbija|Kolumbijos]] siena, rečiau – [[Panamos kanalas]].
== Gamtinė aplinka ==
[[Vaizdas:North_America_satellite_globe.jpg|miniatiūra|kairėje|200px|Šiaurės Amerika iš palydovo]]
Beveik visa Šiaurės Amerika yra ant [[Šiaurės Amerikos plokštė]]s, nedidelė dalis ant [[Ramiojo vandenyno plokštė]]s. Ant Ramiojo vandenyno plokštės yra Žemutinės Kalifornijos pusiasalis [[Meksika|Meksikoje]] bei Kalifornijos [https://mgmklub.co/ slot] pakrantė nuo [[San Diegas|San Diego]] iki [[San Franciskas|San Francisko]]. Lūžis tarp Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos plokščių vadinamas [[San Andreaso lūžis|San Andreaso lūžiu]]. Abi plokštės juda į šiaurę, tačiau Ramiojo vandenyno plokštė juda greičiau. Plokštės slysta viena kita, o kadangi susidaro trintis, čia dažni [[Žemės drebėjimas|žemės drebėjimai]].
Vakarine žemyno puse, kurią suformavo [[Tektoninė plokštė|tektoninių plokščių]] sandūros, driekiasi jauni raukšliniai kalnai su keletu ugnikalnių. Tai Aliaskos kalnų grandinė, [[Uolėtieji kalnai]], vakariniai [[Kordiljerai]] ir [[Vakarų Siera Madrė]], kurie didžiąja dalimi [http://layananbri.id/ slot] susidarė prieš maždaug 80 mln. metų dėl Ramiojo vandenyno plokštės spaudimo į Šiaurės Amerikos plokštę. Aukščiausias Šiaurės Amerikos taškas yra [[Makinlis|Denalio kalnas]] (6194 m).
Žemyno šiaurėje yra [[Grenlandija]], kurią dengia ledynas, o piečiau tarp [[Kanada|Kanados]] ir [[JAV]] yra [[Didieji ežerai]], likę po paskutiniojo ledynmečio. Čia yra didžiausias po [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]] pasaulio ežeras, [[Aukštutinis ežeras]], kurio plotas 82 tūkst. kv.km. Rytinėje dalyje yra [[Apalačai]], kurie priklauso seniausiems pasaulio kalnams (susidarė prieš maždaug 400 mln. metų). Tarp Apalačų ir Uolėtųjų kalnų yra lygumų regionas, kuriuo teka [[Misūris (upė)|Misūris]] ir [[Misisipė (upė)|Misisipė]]. Misisipės slėnis dar vadinamas Tornadų alėja, nes čia dažnai susidaro [[Tornadas|tornadai]].
| |||