'''Islandų kalba''' – iš [[germanų prokalbė]]s kilusi [[indoeuropiečių kalba]], priklausanti šiaurės [[germanų kalbos|germanų kalbų]] grupės [[Šiaurės germanų kalbos|šiaurės germanų pogrupiui]], ir turi su šiomis kalbomis daugkuriam bruožų.taip Kartupat supriklauso [[danų kalba|danų]], [[švedų kalba|švedų]], [[Norvegų kalba|norvegų]] ir [[farerų kalba|farerų]] kalbomis sudaro šiaurinę [[germanų kalbos|germanų kalbų]] šaką. Islandų, norvegų ir farerų kalbos priklauso vakarinėms šiaurės germanų kalboms, o švedų ir danų – rytinėms.
[[Kalba]], kuri pradėjo dominuoti naujai apgyventoje saloje, buvo daugumos naujakurių naudojamavartojama senoji norvegų kalba. Ilgą laiką senosios islandų ir norvegų kalbos buvo beveik nepakitusios. Tik nuo XV a. kalbos išsiskyrė, o tiksliau – pradėjo keistis senoji norvegų kalba.
Senoji islandų kalba ilgai priešinosi naujovėms. Nors kalboje įvyko daug fonetikos pokyčių, senoji rašytinė islandų kalba mažai tepakito nuo [[XIII amžius|XIII]] a. net iki šių dienų, joje beveik nėra [[tarptautiniai žodžiai|tarptautinių žodžių]].<ref>[http://www.baltai.lt/?p=21849 Lietuvių bendruomenė – viena aktyviausių imigrantų bendruomenių Islandijoje] ''baltai.lt''</ref> Todėl [[islandai]] supranta senovines sagas, edas, kurios parašytos daugiau kaip prieš 800 metų. Ši kalba neturi dialektų. Islandų kalba dėstoma įvairių pasaulio šalių universitetuose. Nemažai dėmesio susilaukė ir šiuolaikinė islandų literatūra.
