|
'''Juozapas Radziukynas''' ([[1844]] m. [[gegužės 24]] d. [[Sutrė|Sutros kaime]], dab. [[Seirijų seniūnija|Seirijų senūnijoje]], [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajone]] – [[1925]] m. [[birželio 9]] d. [[Suvalkai|Suvalkuose]], dab. [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]], [[Lenkija]]) – mokytojas ir kraštotyrininkas, [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvis, [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] narys, [[knygnešys|knygnešių]] rėmėjas.
== Biografija ==
Baigęs [[Suvalkų berniukų gimnazija|Suvalkų gimnaziją]], studijavo [[Varšuvos universitetas|Varšuvos universiteto]] Istorijos – filologijos fakultete. Po baigimo, nuo [[1871]] m. mokytojavo įvairiose [[Varšuva|Varšuvos]] mokyklose – dėstė [[graikų kalba|graikų]], [[lotynų kalba|lotynų]] ir [[lenkų kalba|lenkų]] kalbas. Įsitraukė į [[Lietuvių tautinis sąjūdis|tautinį išsivadavimo judėjimą]], dalyvavo [[1888]] m. Varšuvos lietuvių studentų pasitarime. Kurį laiką buvo artimas [[Varpininkai|varpininkams]], bendradarbiavo jų leidžiamuose laikraščiuose [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]]. Brolis [[Motiejus Radziukynas]] buvo kunigas ir knygnešys.
Atostogų metu keliavo po gimtąją [[Suvalkija|Suvalkiją]], tyrinėjo jos piliakalnius. [[1911]] m. J. Radziukynas apsigyveno [[Kaunas|Kaune]], nuo 1913 m. dėstė lotynų kalbą privačioje [[Kauno progimnazija|Kauno progimnazijoje]]. Bendradarbiavo [[Mečislovas Davainis-Silvestraitis|M. Davainio-Silvestraičio]] redaguojamame žurnale „Litwa“, rinko medžiagą lietuvių – lenkų žodynui. Prasidėjęs [[Pirmas pasaulinis karas]] nubloškė Radziukyną į [[Rusija|Rusiją]], į [[Voronežas|Voronežą]]. [[1921]] m. jis grįžo į Suvalkus, kur galėjo gauti mokytojo pensiją.
Juozapo Radziukyno darbai [[istorija|istorijos]] ir [[archeologija|archeologijos]], [[etnografija|etnografijos]] ir [[mitologija|mitologijos]] bei pedagogikos srityse iki šiol išliko aktualūs, nors ir neretai kritikuojami dėl tikslumo ir nuoseklumo stokos.
== Bibliografija ==
* „Lietuvos istorija“, išspausdinta laikraštyje „Varpas“, 1890–1895 m.;
* „Suvalkų rėdybos pilekalniai“, išspausdinta žurnale „[[Dirva-Žinynas]]“, 1904 m.;
* „Dzūkai“, išspausdinta Varšuvoje, 1909 m.
== Nuorodos ==
|
