Deivė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Deivė''' - moteriškos lyties dievybė [[politeizmas|politeistinėse religijose]]. Dažniausiai deivės būdavo tam tikrų dievų partnerės, sutuoktinės, tačiau neretai veikdavo ir valdydavo kaip galingos, savarankiškos būtybės. Nors irdažnai laikytos silpnesnėmis už dievus (vyriškosios lyties), deivės garbintos kaip [[santuoka|santuokos]], [[motinystė]]s, moterų, globėjos, gyvybės pradininkės ([[Motina Deivė]]).

Beveik visos be išimties senovės tautos (išskyrus [[žydai|žydus]]) tikėjo esant daug dievų. Žmonės manė juosdievus esant žymiai galingesnius už juos, tačiau gyvenančius panašų į jų gyvenimą (ypač [[graikai]] ir [[romėnai]]). Tuo būdu susidarytas dvilyčių dievybių pasaulėvaizdis. Patriarchalioje visuomenėje dievams būdavo priskiriamos vyriškesnės, svarbesnės gyvenimo sritys (pvz.: [[karas]]), o deivėms - labiau susijusios su [[namai]]s, [[šeima]].

[[Vaizdas:Artemis Efeze.jpg|thumb|left|[[Artemidė]]s skulptūros, stovėjusios Efeso šventykloje, rekonstrukcija. Aiškiai galima pastebėti gausybę [[Krūtis|krūtų]] - tai motinystės, motinos maitintojos simbolis (Norsnors Artemidė buvo medžioklės deivė, jos kultas susiliejo su seniau Efese garbintos Motinos Deivės įvaizdžiais).]]

Tačiau nepaisant žemesnės vietos [[panteonas|panteone]], deivės būdavo garbinamos, dažnai ne ką mažiau, nei dievai. Buvo tikima, kad deivės yra sukalbamesnės, lengviau permaldaujamos, todėl lengviau tikėtis jų palankumo ir pagalbos. Graikai ir romėnai, nors ir buvo patriarchalios visuomenės, panteone deives kartais sulygindavo su dievais (pvz.: [[Dzeusas|Dzeuso]] ir [[Hera|Heros]] pora, kurioje dievų valdovas ne kartą turėdavo nusileisti valdingai žmonai, o ši bausdavo jai nepaklusiusius dievus). Tuo tarpu senovės [[Egiptas|Egipte]] buvo vertinama moters [[ištikimybė]], ko- pasekojetai sukurtasrodė dievų [[Oziris|Ozirio]] ir [[Izidė]]s duetas (Izidė buvo mylinti žmona, ir iš meilės jam net šiam mirus, pastojo ir susilaukė kūdikio [[Horas|Horo]].)

Deivėms garbinti būdavo statomos [[šventykla|šventyklos]]. Jose dirbdavo deivių valią aiškindavę žyniai. Šventyklose būdavo ne tik aukojamos [[Auka (religija)|aukos]] ir atliekami įvairūs garbinimo ritualai, bet kartu- jos tapdavo ir kultūriniais centrais, arba netgi įspūdingais meniškai statiniais ([[Artemidė]]s šventykla [[Efesas|Efese]] pripažinta vienu iš [[Septyni pasaulio stebuklai|Septynių pasaulio stebuklų]]).

Kartais deivėms melsdavosi tik išskirtinai moterys, prašydamos susilaukti kūdikio, ištekėti ir t.t.

Deivės vaizduotos kaip moteriškos būtybės. SernosiosSenosios civilizacijos ([[šumerai]], [[babiloniečiai]], egiptiečiai ir kt.) jas vaizduodavo dažniausiai poroje su vyrais, statiškas, pabrėždavo moters krūtis. Labai retai tų civilizacijų deivių [[ikonografija|ikonografijoje]] pastebimi kokie nors jų valdžios ženklai (išskyrus egiptiečius).

[[Vaizdas:Isis Enthroned-Egyptian-650-BCE.jpg|100×240 px|thumb|right|Soste sėdinti deivė [[Izidė]]. Izidė Egipte buvo labai garbinama deivė, o jos [[kultas]] po šalies žlugimo 30 m. pr. Kr., ypač pasklido Romos imperijoje.]]

Senųjų civilizacijų meistrai, ypač egiptiečiai, kai kurias deives vaizduodavo ir gyvūnų pavidalu (pvz.: deivė [[Hatora]] [[karvė]]s pavidalu, paukštė [[Izidė]]).

Klasikos laikotarpiu graikai ir romėnai savo deives vaizdavo "gyvai"„gyvai“. Buvo nevengiama nuogybių (siekissiekiant parodyti kūno grožį ir tobulumą). Žinoma, daugeliu atvejų deivės vaizduotos kiek paprasčiau nei dievai, tačiau jų skulptūros, [[freska|freskos]] ir kt. vis tiek atskleisdavo pagrindinius deivės bruožus paprastiems gyventojams, mažiau išmaniusiems [[teologija|teologiją]].

Nemažai deivių buvo ir [[senovės baltų religija|senovės baltų religijoje]]. Joms buvo priskiriama įvairi veikla, tačiau ypač galingų deivių nebūta. Bene labiausiai garbinta [[Saulė (motologija)|Saulė]] - šviesos ir šilumos, gyvybės šaltinis. Taip pat gerbta ugnis, - ją įkūnijo deivė [[Gabija]]. Mišką ir medžiotojus globojo [[Medeina]], žemę ir jos vaisius - [[Žemyna]], namų židinį ir [[bitė|bites]] - [[Austėja]], likimą lėmė [[Laima]].