Monofizitizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Dažnai teigiama, kad kai kurios Rytų (nechalkedoninės) bažnyčios ([[armėnų apaštališkoji bažnyčia]], [[Eritrėjos stačiatikių bažnyčia]], [[Etiopijos stačiatikių bažnyčia]], [[koptų stačiatikių bažnyčia]], [[malankarų stačiatikių bažnyčia]], [[Sirijos stačiatikių bažnyčia]] bei [[malankarų (jakobitų) sirų stačiatikių bažnyčia]]) tebeišpažįsta monofizitizmą. Visgi, šios bažnyčios save laiko miafizitinės (μία – „vieninga“) doktrinos sekėjomis, t. y. teigia, kad dieviškoji ir žmogiškoji Kristaus prigimtys persipynusios neatsiejamai. Koptų popiežius [[Dioskoras]] (V a.) yra suformulavęs tokią metaforą šios Bažnyčios mokymui apibūdinti: kaip iki baltumo įkaitintoje geležyje metalas ir kaitra sudaro nedalią vienovę, tačiau smogus kūju per geležį smūgį patiria tik metalas, o ne balta kaitra, taip ir Kristuje dievystė ir žmogystė sudaro tokią vienovę. Užuot sakę, kad Kristaus žmogystė ir dievystė susijungia asmenyje ([[hipostazė]]je), koptai ir armėnai teigia, kad susijungimas vyksta vienoje prigimtyje.<ref>Gintaras Sungaila. [http://www.satenai.lt/2017/10/20/ar-armenai-monofizitai/ Ar armėnai – monofizitai?], ''[[Šiaurės Atėnai]]'', 2017 m. spalio 20 d.</ref>

 

== Šaltiniai ==