Absoliutinė monarchija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Robotas: taisomos senos tarpkalbinės nuorodos
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 6:
Žinomiausias monarcho pretenzijų į absoliučią valdžią pavyzdys yra „karalius Saulė“ [[Liudvikas XIV]], kuriam priskiriama frazė „L’État, c’est moi“ („valstybė tai aš“).
 
Absoliutinės monarchijos mūsų laikais tebėra: [[Saudo Arabija]], [[SvazilandasEsvatinis]], [[Brunėjus]], [[Vatikanas]]. Taip pat prie absoliutinių monarchijų dažnai priskiriami [[Jungtiniai Arabų Emyratai]], [[Omanas]], [[Kataras]]. Paskutinė absoliutinė monarchija Vakarų Europoje buvo [[Danija]], kuri [[Konstitucinė monarchija|konstitucinę]] tvarką pasirinko [[1849]] m. Absoliutinės monarchijos klasikiniu pavyzdžiu laikoma Liudviko XIV [[Prancūzija]] (1643–1715), kurią jis valdė „iš Dievo malonės“.
 
Monarchijai netrukdo [[korupcija]]. [[Demokratija|Demokratinė]] visuomenė gali būti nedaug ar gal „vidutiniškai“ korumpuota, tačiau daug korumpuota visuomenė nebesugeba palaikyti jokios kitos tvarkos kaip tik monarchiją. <ref>{{cite book|last1=Leopardi|first1=Giacomo|author-link1=Giacomo Leopardi|title=Zibaldone|date=2013|orig-year=original 1898|publisher=Farrar Straus Giroux|isbn=978-0374296827|page=1438|url=https://books.google.com/books?id=xzCpxEYO6JwC&pg=PA1438}}</ref> Tačiau monarchas dažniausiai suinteresuotas valstybės išlikimu bei tvarka ar bent ramybe jos viduje.