16:36, 16 gegužės 2022 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		08:41, 23 gegužės 2022 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai Nėra keitimo santraukos Žyma: Nevienareikšmės nuorodos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:~~The~~Podnieks ~~railway~~Valdis ~~bridge~~Pauliņš inLatgales ~~Jonava001~~kultūras dienās.jpg\|thumb\|~~Jonavos~~Rankomis ~~geležinkelio~~žiedžiamas ~~tiltas~~puodas]] [[Puodininkystė]] – vienas iš seniausių [[pasaulis\|pasaulio]] [[amatai\|amatų]]. Tai daiktų, dažniausiai puodų ir indų lipdymas iš [[molis\|molio]]. Dažniausiai [[molis\|molinius]] daiktus lipdydavo [[moteris\|moterys]]. '''Jonavos geležinkelio tiltas''' (dar kitaip vad. '''Jonavos geležinis tiltas''') – tiltas per [[Neris\|Neries]] upę, [[Jonava\|Jonavos]] pietryčiuose. Kairiuoju krantu po tiltu praeina Taurostos g. (kelias {{A6}}), dešiniuoju – Panerių g. Statinys reikšmingas konstruktyviniu, architektūriniu ir kraštovaizdiniu požiūriu. Tiltą sudaro geležinės konstrukcijos, besiremiančios į 3 iš plytų pastatytas atramas: 2 Neries krantuose bei vieną atramą upės vagos viduryje. Reikšmingas istorinis akcentas yra išlikęs Neries upėje sugriauto tilto tauras. [[Lietuva\|Lietuvoje]] jau nuo IV tūkstantmečio pr. m. e. buvo paplitę rankomis lipdyti, mažai degti [[puodas\|puodai]]. Nuo X a. pradėtas naudoti žiedžiamasis ratas. [[Archeologija\|Archeologiniai]] tyrimai rodo, kad jau XIII a. galima kalbėti apie puodininkystę, kaip [[amatai\|amatą]] [[Lietuva\|Lietuvoje]]. Puodininkystė labiausiai buvo išsivysčiusi [[Žemaitija\|Žemaitijoje]]. Puodininkystės centrai susikūrė tose vietovėse, kur buvo tinkamo [[molis\|molio]]. Didžiausi puodininkystės centrai buvo [[Kuršėnai\|Kuršėnuose]] ir [[Viekšniai\|Viekšniuose]]. [[Liepojos–Romnų geležinkelis\|Liepojos–Romnų geležinkelio]] atkarpoje per [[Neris\|Neries]] upę Jonavoje [[1871]] m. buvo pastatytas ir išbandytas pirmasis medinis tiltas. Tuo pačiu metu šalia jo pradėtas statyti metalinis, 140 m ilgio, 4 angų [[santvarinis tiltas]], užbaigtas [[1873]] m. [[1901]]-[[1904]] m. šalia esamo tilto, supylus pylimą bei abejose upės pusėse suformavus reljefą naujam geležinkelio tiltui, esamas metalinis tiltas buvo pritaikytas automobilių eismui. Naująjį keturių angų geležinkelio tiltą, nutolusį apie 20-25 metrus nuo pirmojo, projektavo broliai [[Petras Vileišis\|Petras]] ir [[Anupras Vileišis\|Anupras Vileišiai]]. Tilto atramos ir tauras buvo pritaikyti dvikeliui geležinkeliui, tilto ilgis siekė 206 m, plotis - 5,9 m. Naudojamų buityje dirbinių [[forma]] priklausė nuo jų paskirties. Kai kurių iš jų forma labai pastovi, kitų gana įvairi. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju ji labai racionali. Per [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmąjį pasaulinį karą]] tiltą sugriovė [[Rusijos imperijos kariuomenė]], susprogdinusi tilto atramą kairiajame upės krante. [[1915]] m. tiltas atstatytas. [[1944]] m. abu tiltus susprogdino besitraukianti iš Jonavos [[Vermachtas\|Vokietijos kariuomenė]] (iki šių laikų yra išlikę abiejų tiltų [[Tauras (tiltas)\|taurai]]). Pokaryje pradėti geležinkelio tilto atstatymo darbai. [[1948]] m. atstatyta kairioji tilto pusė (pastaruoju metu nebuvo naudojama), [[1983]] m. – dešinioji. Tiltui statyti panaudotas iš Vokietijos atgabentas trofėjinis plieninis Rot-Vagnerio santvarų sistemos tiltas. 1983 m. šalia jo, ant tų pačių atramų, buvo pastatytas kitokios santvarinės sistemos tiltas, kuris yra naudojamas iki šiol. [[2008 m.]] ant išlikusios senojo tilto atramos buvo planuota pastatyti [[Žemyna\|Žemynos]] skulptūrą. [[Lietuva\|Lietuvoje]] iš [[keramika\|keramikos]] dirbinių daugiausiai buvo paplitę [[indai]] [[maistas\|maistui]] ruošti, vartoti ir laikyti bei žaislai. Indai maistui ruošti – virimo puodai, [[keptuvė]]s (žąskepės) ir aguonmalės. Visi šie indai mažiausiai puošti. Tik kai kurie [[dekoravimas\|dekoruoti]] įbrėžtomis ar įspaustomis linijomis ir vingučiais. Prie indų maistui laikyti priskiriamos [[puodynė]]s, palivonėliai, dviausiai, ąsiniai [[butelis\|buteliai]]. Šių indų puošyboje jau atsiranda spalvota [[glazūra]], tačiau [[ornamentas\|ornamentika]] negausi. '''[[Jonavos geležinkelio tiltas\|Daugiau…]]'''▼ Gausiausiai buvo puošti indai [[maistas\|maistui]] paduoti ir dirbiniai [[interjeras\|interjerui]]. [[Ąsotis\|Ąsočiai]], [[Dubuo (indas)\|dubenys]], [[puodukas\|puodukai]], sviestinės, druskinės skirti ant stalo prie svečio paduoti. Interjero gaminiai – [[vazonas\|vazonai]], vazelės gėlėms, žvakidės – turėjo namams suteikti jaukumo. Todėl šie dirbiniai puošti labiau ir jų forma įdomesnė. Jų puošyboje populiarūs geometriniai ir augaliniai motyvai. Svarbi vieta buvo skiriama moliniams [[žaislai\|žaislams]]. Jie itin paplitę [[kaimas\|kaimuose]]. Lipdyti žirgeliai, raiteliai, antytės, avinukai, rečiau lėlės, gaidžiukai, pempės, ožiai. Žirgeliai ir raiteliai buvo lipdomi berniukams, o antytės – mergaitėms. Dauguma molinių žaisliukų kartu buvo ir [[švilpukas\|švilpukai]]. Švilpukų puošyboje buvo pamėgtos sodrios, ryškios spalvos. Buvo svarbu ne tik išorinis švilpuko grožis, bet ir iš jo sklindantis garsas. Abiejuose švilpukų šonuose buvo išduriamos dvi ar keturios skylutės. ▲'''[[~~Jonavos geležinkelio tiltas~~Puodininkystė\|Daugiau…]]''' Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva\|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.

Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų