Galaktika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
'''Galaktika''' (sen.gr. γᾰλαξίας – „Pieno takas“, iš γάλα, γάλακτος – „pienas“) – didžiulė, [[gravitacija|gravitacijos]] susieta [[Žvaigždė|žvaigždžių]], tarpžvaigždinių [[Dujos|dujų]], dulkių bei [[Tamsioji medžiaga|tamsiosios medžiagos]] sistema. Visi galaktikoje esantys objektai juda aplink bendrą masės centrą.
 
[[Vaizdas:Sculptor_Galaxy_by_VISTA.jpg|thumb|350px|[[Pereinamojo tipo spiralinė galaktika|Pereinamojo tipo spiralinė]] [[NGC 253]] galaktika [[Skulptorius (žvaigždynas)|Skulptoriaus]] [[Žvaigždynas|žvaigždyne]].]]
 
'''Galaktika''' (sen.gr. γᾰλαξίας – „Pieno takas“, iš γάλα, γάλακτος – „pienas“) – didžiulė, [[gravitacija|gravitacijos]] susieta [[Žvaigždė|žvaigždžių]], tarpžvaigždinių [[Dujostarpžvaigždinės dujos|tarpžvaigždinių dujų]], dulkių bei [[Tamsioji medžiaga|tamsiosios medžiagos]] sistema. Visi galaktikoje esantys objektai juda aplink bendrą masės centrą.
== Įžanga ==
Visos galaktikos, išskyrus mūsų pačių gyvenamą [[Paukščių Takas|Paukščių Tako galaktiką]], yra labai nutolę astronominiai objektai. Atstumas iki artimiausių galaktikų matuojamas [[Parsekas|megaparsekais]]. Tolimiausia žinoma galaktika [[Abell 1835 IR1916]] yra už 13,2 milijardų [[šviesmetis|šviesmečių]].
 
Tikslus galaktikų skaičius [[Metagalaktika|mūsų stebimoje]] [[Visata|Visatos]] dalyje nėra žinomas, bet jų turėtų būti apie 100-130 milijardų.<ref>{{cite web |author = Mackie, Glen. |date = 2002-02-01
|url = http://astronomy.swin.edu.au/~gmackie/billions.html |title = To see the Universe in a Grain of Taranaki Sand |publisher = Swinburne University |accessdate = 2006-12-20 |archiveurl = https://www.webcitation.org/60r7Xm9UZ?url=http://astronomy.swin.edu.au/~gmackie/billions.html |archivedate = 2011-08-11 }}</ref><ref>{{cite web|url=https://naked-science.ru/article/sci/astronomy-pereschitali-vse-galaktiki|title=Астрономы пересчитали все галактики Вселенной|publisher=Naked Science|accessdate=2016-10-13|}}</ref>, maksimaliai iki 200 milijardų<ref>space.com / [https://www.space.com/25303-how-many-galaxies-are-in-the-universe.html How Many Galaxies Are There?]; By Elizabeth Howell | March 20, 2018</ref>, tačiau naujais paskaičiavimais manoma, kad ištikrųjų jų turėtų būti dešimt kartų daugiau.<ref>nasa.gov / [https://www.nasa.gov/feature/goddard/2016/hubble-reveals-observable-universe-contains-10-times-more-galaxies-than-previously-thought Hubble Reveals Observable Universe Contains 10 Times More Galaxies Than Previously Thought] | Oct 13, 2016</ref>
 
Visatos erdvėje galaktikos išsidėsčiusios netolygiai: vienoje srityje gali būti grupė netoliese viena nuo kitos išsidėsčiusių [[galaktikų grupė]], kitose vietose nėra visai. Tikslus galaktikų skaičius [[Metagalaktika|mūsų stebimoje]] [[Visata|Visatos]] dalyje nėra žinomas, bet jų turėtų būti apie 100–130 milijardų<ref>{{cite web |author = Mackie, Glen. |date = 2002-02-01
|url = http://astronomy.swin.edu.au/~gmackie/billions.html |title = To see the Universe in a Grain of Taranaki Sand |publisher = Swinburne University |accessdate = 2006-12-20 |archiveurl = https://www.webcitation.org/60r7Xm9UZ?url=http://astronomy.swin.edu.au/~gmackie/billions.html |archivedate = 2011-08-11 }}</ref><ref>{{cite web|url=https://naked-science.ru/article/sci/astronomy-pereschitali-vse-galaktiki|title=Астрономы пересчитали все галактики Вселенной|publisher=Naked Science|accessdate=2016-10-13|}}</ref>, maksimaliai iki 200 milijardų<ref>space.com / [https://www.space.com/25303-how-many-galaxies-are-in-the-universe.html How Many Galaxies Are There?]; By Elizabeth Howell | March 20, 2018</ref>, tačiau naujais paskaičiavimais manoma, kad ištikrųjųiš tikrųjų jų turėtų būti dešimt kartų daugiau.<ref>nasa.gov / [https://www.nasa.gov/feature/goddard/2016/hubble-reveals-observable-universe-contains-10-times-more-galaxies-than-previously-thought Hubble Reveals Observable Universe Contains 10 Times More Galaxies Than Previously Thought] | Oct 13, 2016</ref> Visos galaktikos, išskyrus mūsų pačių gyvenamą [[Paukščių Takas|Paukščių Tako galaktiką]], yra labai nutolę astronominiai objektai. Atstumas iki artimiausių galaktikų matuojamas [[Parsekas|megaparsekais]]. Tolimiausia žinoma galaktika [[Abell 1835 IR1916]] yra už 13,2 milijardų [[šviesmetis|šviesmečių]].
 
Manoma, kad galaktikose koncentruojasi nuo 10 milijonų iki [[Trilijonas|trilijono]] žvaigždžių, besisukančių aplink [[Gravitacinis centras|gravitacinį centrą]]. Galaktikos, savo ruožtu, telkiasi į galaktikų [[Galaktikų spiečius|galaktikų spiečius]], o šie sudaro didelio mastelio struktūrą.
 
Pagal masę galaktikos varijuoja tarp 550 000 [[Saulės masė|Saulės masių]] (galaktika Segue 2) ir 10<sup>12</sup> Saulės masių galaktikų; palyginimui mūsų Paukščių Tako galaktikos masė yra 2*10<sup>11</sup> Saulės masių. Dažniausias galaktikų [[skersmuo]] – 3 000–300 000 šviesmečių, palyginimui mūsų galaktikos skersmuo yra apie 30 [[Parsekas|kiloparsekų]] (100 000 šviesmečių).<ref>nasa.gov / [https://imagine.gsfc.nasa.gov/features/cosmic/milkyway_info.html The Milky Way]</ref> Didžiausia žinoma galaktika [[IC 1101]], 50 kartų didesnė ir 2 000 masyvesnė už Paukščių Taką, jos skersmuo apie 5,5 milijonų šviesmečių<ref>space.com / [https://www.space.com/33553-biggest-thing-universe.html What Is the Biggest Thing in the Universe?]; By Elizabeth Howell | January 19, 2018</ref>. Mažiausios galaktikos apie 160 šviesmečių skersmens.
 
[[Žmogus|Žmonija]] net ir jeigu turėtų sukūrusi mechanizmą, kuriuo mūsų [[Astronautas|kosmonautai]] dabar galėtų keliauti [[Šviesos greitis|šviesos greičių]], [[Metagalaktika|stebimoje Visatos dalyje]] galėtume pasiekti tik 6 proc. galaktikų. Daugumos, arba 94 % galaktikų kurios nuo mūsų nutolusios per 18 milijardų [[Šviesmetis|šviesmečių]] esančių mūsų stebimoje Visatos dalyje niekuomet nepasiektume, nesvarbu kiek daug praeitų laiko, kadangi dėl [[Visatos plėtimasis|Visatos plėtimosi]] įtakos ir didelių kosminių atstumų jos pačios nuo mūsų tolsta didesniu greičiųgreičiu už šviesos greitį. Skaičiuojant nuo XXI a. ir praėjus ~100 milijardų metų, jeigu po tiek laiko šioje pačioje Visatos vietoje išliktų Saulės sistema ir mūsų Žemė, galutinai nepasiekiama taptų ir [[M81 galaktikų grupė]]<ref>bigthink.com / [https://bigthink.com/starts-with-a-bang/universes-galaxies-unreachable/ 94% of the universe’s galaxies are permanently beyond our reach];Ethan Siegel (Ph. D. astrophysicist) | October 18, 2021</ref>, šiuo metu nuo mūsų nutolusi už 11,6 milijonų šviesmečių.<ref>nasa.gov / [https://www.nasa.gov/feature/goddard/2017/messier-81 Messier 81] | Oct 19, 2017</ref>
Dažniausias galaktikų [[skersmuo]] – 3 000-300 000 [[Šviesmetis|šviesmečių]], palyginimui mūsų galaktikos skersmuo yra apie 30 [[Parsekas|kiloparsekų]] (100 000 šviesmečių).<ref>nasa.gov / [https://imagine.gsfc.nasa.gov/features/cosmic/milkyway_info.html The Milky Way]</ref> Didžiausia žinoma galaktika [[IC 1101]], 50 kartų didesnė ir 2 000 masyvesnė už Paukščių Taką, jos skersmuo apie 5,5 milijonų šviesmečių<ref>space.com / [https://www.space.com/33553-biggest-thing-universe.html What Is the Biggest Thing in the Universe?]; By Elizabeth Howell | January 19, 2018</ref>. Mažiausios galaktikos apie 160 šviesmečių skersmens.
 
[[Žmogus|Žmonija]] net ir jeigu turėtų sukūrusi mechanizmą, kuriuo mūsų [[Astronautas|kosmonautai]] dabar galėtų keliauti [[Šviesos greitis|šviesos greičių]], [[Metagalaktika|stebimoje Visatos dalyje]] galėtume pasiekti tik 6 proc. galaktikų. Daugumos, arba 94 % galaktikų kurios nuo mūsų nutolusios per 18 milijardų [[Šviesmetis|šviesmečių]] esančių mūsų stebimoje Visatos dalyje niekuomet nepasiektume, nesvarbu kiek daug praeitų laiko, kadangi dėl [[Visatos plėtimasis|Visatos plėtimosi]] įtakos ir didelių kosminių atstumų jos pačios nuo mūsų tolsta didesniu greičių už šviesos greitį. Skaičiuojant nuo XXI a. ir praėjus ~100 milijardų metų jeigu po tiek laiko šioje pačioje Visatos vietoje išliktų Saulės sistema ir mūsų Žemė, galutinai nepasiekiama taptų ir [[M81 galaktikų grupė]]<ref>bigthink.com / [https://bigthink.com/starts-with-a-bang/universes-galaxies-unreachable/ 94% of the universe’s galaxies are permanently beyond our reach];Ethan Siegel (Ph.D. astrophysicist) | October 18, 2021</ref>, šiuo metu nuo mūsų nutolusi už 11,6 milijonų šviesmečių.<ref>nasa.gov / [https://www.nasa.gov/feature/goddard/2017/messier-81 Messier 81] | Oct 19, 2017</ref>
 
== Galaktikų stebėjimai ==
Neįskaitant [[Paukščių Takas|Paukščių Tako galaktikos]], kurioje yra mūsų [[Saulės sistema]], pllika žmogaus [[Akis|akimi]] danguje galima pamatyti dar keturias galaktikas: [[Andromedos galaktika|Andromeda]] matoma [[Žemė]]s [[Pietų pusrutulis|šiaurės pusrutulyje]], [[Didysis Magelano Debesis]], bei [[Mažasis Magelano Debesis]] matomi [[Pietų pusrutulis|pietų pusrutulyje]]; pastarosios dvi nykštukinės galaktikos yra mūsų galaktikos palydovai, o [[M33|Trikampio galaktika]] matoma [[Trikampis (žvaigždynas)|Trikampio žvaigždyne]].<ref>{{cite web|title=Галактики, видимые невооруженным глазом в северных широтах|url=http://www.hypernova.ru/zvezd/observer/galaxy_visible_naked_eye_in_northern_latitudes|date=1997 m. spalis|work=Hypernova.ru|accessdate=2017-12-12}}</ref> Dar trys galaktikos taip pat matomos prie labai palankių oro sąlygų - – [[NGC 5128]], [[NGC 3031|Mesjė 81]], [[NGC 253]] (pastaroji +7,2 [[Spindesys|spindesio]]), bet jas gali įžvelgti tik patyrę [[Astronomas|astronomai]].
 
Išdidinti galaktikų vaizdą, kad matytųsi atskiros žvaigždės, nepavyko iki pat XX a. pradžios. XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje buvo ne daugiau nei 30 galaktikų, kurios pavyko įžiūrėti atskiras žvaigždes, visos šios galaktikos įėjo į [[Vietinė galaktikų grupė|Vietinę grupę]]. Paleidus [[Hablo kosminis teleskopas|kosminį teleskopą Hubble]] ir pradėjus veikti 10 m antžeminiams teleskopams tokių galaktikų skaičius ženkliai išaugo.
eilutė 26 ⟶ 19:
== Tipai ==
[[Vaizdas:Hubble sequence photo.png|thumb|270px|right|Galaktikų tipai pagal [[Hubble morfologinė klasifikacija|Hubble morfologinę klasifikaciją]]. ''E'' – elipsinės galaktikos, ''S'' – spiralinės, ''SB'' – skersinės spiralinės galaktikos.]]
[[Astronomas|Astronomai]] klasifikuoja galaktikas keliais būdais, tačiau dažniausiai pagal formą, kaip pavyzdys: [[Lęšis|lęšio]] formos - – [[lęšinė galaktika]], nedidelė - – [[nykštukinė galaktika]], sferos pavidalo - – [[elipsinė galaktika]], disko formos - – [[spiralinė galaktika]] ir panašiai. Daugiau kaip pusė žinomų galaktikų yra elipsinės, tai yra sferinės arba ovalios formos. Kiti dažni tipai – spiralinės (kaip ir mūsų gimtoji galaktika [[Paukščių Takas]], [[Andromedos galaktika]], M81, M101) ir skersėtosios spiralinės galaktikos, per kurių centrą eina medžiagos [[skersė]]. Ketvirtam tipui, vadinamam [[Netaisyklinga galaktika|netaisyklingosiomis galaktikomis]], priskiriamos tos, kurios netinka nė vienam iš minėtų tipų. Netaisyklingosios galaktikos neturi charakteringos formos, tačiau turi labai daug dujų ir dulkių (žymiausios netaisyklingosios galaktikos yra [[Didysis Magelano Debesis]] ir [[Mažasis Magelano Debesis]]). Spiralinės ir skersinės spiralinės galaktikos toliau skirstomos į keturias grupes pagal centrinės dalies dydį ir vijų susisukimo aplink centrą glaudumą.
 
=== Elipsinės galaktikos ===
eilutė 68 ⟶ 61:
 
== Nuorodos ==
* [https://www.nasa.gov/content/discoveries-hubbles-deep-fields Discoveries - Hubble's Deep Fields] | Page Last Updated: Aug 8, 2021
* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=oAVjF_7ensg The Hubble Ultra Deep Field in 3D] | 3 Aug 2009
 
{{Vikižodynas|galaktika}}
{{Commonscat|Galaxies}}
 
* [https://www.nasa.gov/content/discoveries-hubbles-deep-fields Discoveries – - Hubble'sHubble’s Deep Fields] | Page Last Updated: Aug 8, 2021
{{Commonscat|Galaxies}}
* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=oAVjF_7ensg The Hubble Ultra Deep Field in 3D] | 3 Aug 2009
 
[[Kategorija:Galaktikos| ]]