Muitas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
š.t. patvarkiau |
|||
Eilutė 1:
{{
'''Muitas''' –
[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] žodis muitas suprantamas kaip mokestis, renkamas tiesiai į
▲[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] žodis muitas suprantamas kaip mokestis renkamas tiesiai į vasltybės biudžetą už importuojams, vežamas tranzitu, eksportuojams prekes. Mokestis renkamas už konkrėčią paslaugą vadinamas [[rinkliava]], nors ir muitas renkamas valstybės išlaidoms padengti, tame tarpe apsiginti nuo kitų valstybių, kurios jei nebūtų valstybės kuriai reikia sumokėti mokesčius juos rinktų pačios. Kitose kalbose žodį muitas atitinka žodžiai nusakantys daug platesnį mokesčių ir mokėjimų spektrą. Sakykim [[rusų kalba|rusų kalboje]] žodį muitas atitinka žodis пошлина, kuris taip pat apima tokią mokeščių sritį kaip [[rinkliava|rinkliavos]].
== Muitų skirstymas ==
Muitai skirstomi į [[importas|importo]], [[tranzitas|tranzito]] ir [[eksportas|eksporto]].
===Importo muitas===
[[Viduramžiai]]s importo muitus buvo sunku atskirti nuo tranzito muitų. Dažniausia buvo renkami mokesčiai iš pirklių, kurie veždavo prekes pro punktą, kuris tiesiog rinko mokesčius.
===Tranzito muitas===
Tranzito muitas taikomas per šalį pervežamoms prekėms (skirtoms ne tos šalies rinkai). Šiuo metu tranzito muitų praktiškai niekas nerenka.
Jei
▲Jei ir renkami panašūs į tranzito muitus mokesčiai, tai tik už kokias paslaugas, kaip naudojimasis keliais, tiltais, žmonių iškastais ir prižiūrimais kanalais. Panašus į tranzito muitą yra ekologinis mokestis.
[[Viduramžiai]]s tai buvo labiausiai paplites muitas. Jis buvo renkamas iš pirklių, kurie per feodalo žemes, sąsiaurį, bažnyčią, plukdydavo ar veždavo prekes. Tik vienijantis ar vienijant atskiras kunigaiskštystes į valstybes tranzito muitai būdavo palaisniui naikinami ir keičiami importo muitais.▼
▲[[Viduramžiai]]s tai buvo labiausiai
'''Eksporto muitas''' imamas eksportuojant prekes. ▼
===Eksporto muitas===
Eksporto muitai renkami eksportuojant prekes. Dažniausiai jie imami nuo žaliavų. Valstybės siekdamos užtikrinti, kad vidaus gamintojai turėtu pigesnių žaliavų apdeda muitais eksportuojams žaliavas. [[Lietuva]]i atgavus nepriklausomybę pradiniu jos laikotarpių buvo labai mažos, infliacinės kainos, tai pat buvo tokie patys maži infliaciniai atlyginimai. Skirtumas tarp [[Lietuva|Lietuvos]] ir užsienio prekių kainų buvo apie 10 ir daugiau kartų. Valstybė siekiant sušvelninti kainų šuolį, taip pat saugantis, kad įmonės į užsienį pardave prekes infliacinėmis kainomis praras [[apyvartinės lėšos|apyvartines lėšas]] plačiai taikė eksporto muitus. ▼
Po kiek laiko eksporto muitai [[Lietuva|Lietuvoje]] buvo taikomi tik siekiant vietiniams gamintojams sumažinti žaliavų kainas. Ilgiausiai išsilaikė eksporto muitai neapdirbtai galvijų odai.▼
▲
▲
Kartais valstybė,
== Muitų skaičiavimo būdai ==
'''Advaliorinis''' – (''ad valorem'') skaičiuojama nuo prekių vertės (
'''Specifinis''' – skaičiuojamas nuo prekių kiekio (
'''Mišrus''' – skaičiuojamas nuo prekių vertės ir kiekio (
[[Kategorija:Mokesčiai]]
[[bg:Митница]]
[[cs:Clo]]
[[da:Told]]
[[de:Zoll (Abgabe)]]
[[de:Zollverwaltung]]
[[en:Customs (tax)]]
[[eo:Dogano]]
[[es:Aduana]]
[[id:Pabean]]
[[io:Dogano]]
[[it:Dogana]]
[[nl:Douanewetgeving]]
[[ja:関税]]
[[lt:muitas]]
[[pl:Cło]]
[[pt:Alfândega]]
[[ru:Пошлина]]
[[sv:Tullavgift]]
[[tr:Gümrük]]
[[uk:Мито]]
[[zh:海关]]
|